Į Zarasus atkeliauja Marco Chagallo darbų paroda „Stebuklo nuojauta“

Parodoje pristatomi kūriniai, atskleidžiantys savitą M.Chagallo vaizduotės pasaulį – prisodrintą simbolikos, religinių motyvų ir mitinių pasakojimų. Tai darbai, kuriuose susilieja realybė ir fantazija, o XX a. pradžios meninė dvasia įgauna netikėtą, tarsi iš sapnų atkeliavusį pavidalą. Ekspozicijoje pristatomos litografijos religinėmis ir mitologinėmis temomis. Šios temos buvo svarbi M.Chagallo dvasinio gyvenimo dalis ir įkvėpimo šaltinis daugeliui jo kūrinių.

Zarasų krašto muziejus parodą rengia bendradarbiaudamas su „La Collection Kesauri“ (Prancūzija). Parodos atidarymas vyks gegužės 23 d. 15 val. Kraštiečių muziejuje, D. Bukonto g. 1, Zarasai.

Atidarymo viešnia – menotyrininkė, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodų kuratorė, pripažinta Rytų Europos žydų dailės specialistė, publikavusi virš šešiasdešimt mokslinių straipsnių ir dešimtį albumų apie žydų dailę dr. Vilma Gradinskaitė, kuri skaitys paskaitą “Iš štetlo į didžiuosius muziejus: kaip žydų dailininkai pakeitė pasaulio meno raidą“.

Po įvadinės dalies, supažindinančios su menininko gyvenimu ir istoriniu kontekstu, paroda suskirstyta į tris temines dalis: skirtingų laikotarpių M.Chagallo kūriniai; litografijų ciklas „Dafnis ir Chlojė“; litografijų ciklas „Keturios istorijos iš „Tūkstančio ir vienos nakties“.

Pirmojoje parodos dalyje lankytojai kviečiami susipažinti su viena svarbiausių M.Chagallo kūrybos sričių – grafika, ypač litografija. Čia pristatomi darbai atskleidžia visą gyvenimą menininką lydėjusias temas: meilę, tikėjimą, folkloro motyvus, atmintį ir kasdienybės poetiškumą. Šiuos motyvus M.Chagallas nuolat transformavo į spalvų ir simbolių kupinus vizualinius pasakojimus.

Originalių litografijų ciklas „Dafnis ir Chlojė“ laikomas vienu reikšmingiausių grafikos kūrinių visoje M.Chagallo kūryboje. Šias spalvingas ir subtilias iliustracijas menininkas sukūrė XX a. 6-ajame dešimtmetyje, netrukus po antrosios santuokos. Įkvėptas kelionės į Graikiją, jis vizualiai interpretuoja pastoralinę meilės istoriją, vykstančią Lesbo saloje. Klasikinis pasakojimas čia virsta šviesos, spalvų ir lyrikos persmelkta menine vizija.

Po pirmosios žmonos Belos mirties M.Chagallas , siekdamas tęsti kūrybą, ėmėsi kurti pirmąsias spalvotas litografijas – ciklą „Keturios istorijos iš „Tūkstančio ir vienos nakties““. Iš garsiojo pasakojimų rinkinio jis pasirinko keturias istorijas, nagrinėjančias meilės, netekties ir susitikimo temas – „Juodmedžio žirgas“, „Julnar, jūros dukra, ir jos sūnus, Persijos karalius Badr Basimas“, „Abdula žvejys ir Abdula jūrų žmogus“ ir „Kamar al Zamanas ir juvelyro žmona“.

Šios litografijos laikomos vienais ankstyviausių ir išskirtiniausių spalvotos litografijos pavyzdžių, sukurtų Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 1950 metų. 1948 m. M.Chagallas buvo apdovanotas grafikos prizu prestižinėje Venecijos bienalėje.

Parodą „Stebuklo nuojauta“ lydi specialus audiogidas, papildantis parodos eksponatus turiningu pasakojimu ir leidžiantis artimiau pažinti autorių.

Paroda „Stebuklo nuojauta“ Zarasų krašto muziejaus padalinyje – Kraštiečių muziejuje – veiks nuo gegužės 23 d. iki rugsėjo 30 d.