Šį rytą surengtoje spaudos konferencijoje žiniasklaidos atstovams Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Sergejus Kanovičius bei parodos kuratorės Aušra Rožankevičiūtė, Ieva Šadzevičienė ir Ieva Bernotaitė pristatė parodos koncepciją ir Lipchitzo kūrybos kontekstą.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Jacques’o Lipchitzo kūriniai iš Valensijos moderniojo meno instituto (IVAM) kolekcijos. Vilniuje eksponuojamos aštuonios skulptūros, atskleidžiančios skirtingus menininko kūrybos etapus – nuo griežtesnių kubistinių formų iki plastiškesnių, atviresnių ir dramatiškesnių kompozicijų.
Vilniaus parodos dalyje ypatingas dėmesys skiriamas Lipchitzo ryšiui su miestu, kuriame būsimasis skulptorius pasirinko menininko kelią. Pats kūrėjas yra sakęs: „Aš gi Vilniaus bažnyčiose skulptūros išmokau. Jos tebestovi mano akyse.“ Miesto architektūra, barokinės bažnyčios ir pamokos Vilniaus piešimo mokykloje tapo ankstyvu pagrindu menininkui, vėliau kubizmo kalbą perkėlusiam į skulptūrą.
Samuelio Bako muziejuje eksponuojamas Lipchitzo santykiui su Vilniumi skirtas pasakojimas, papildytas Jano Bułhako fotografijomis, menininko citatomis ir XX a. pradžios miesto vaizdais.
Paroda suteikia galimybę iš arti pamatyti Lipchitzo kūrinius iš gipso, terakotos ir kitų pirminių, jautrių medžiagų. Jose išlikę skulptoriaus rankų darbo pėdsakai – paviršiaus nelygumai, formos taisymai ir pirštų antspaudai, leidžiantys pažvelgti į patį kūrybos procesą. Vienas tokių itin retų kūrinių yra 1923 metais sukurtas bareljefas iš gipso „Figūra su muzikos instrumentais“.
Jame Jacques’as Lipchitzas plėtoja vieną svarbiausių kubizmo temų – žmogaus figūros ir muzikos instrumento santykį. Vientisa scena dekonstruojama: figūros ir instrumentai išskaidomi į geometrines plokštumas, susijungiančius į ritmišką architektūrinę kompoziciją. Žmogaus kūnas ir instrumentai bareljefe tampo lygiaverčiais plastiniais elementais.
Muzikos instrumentų motyvas siejasi su platesne kubizmo tradicija, kurioje gitara, mandolina ar Arlekinas dažnai asocijuojasi su ispaniškąja kultūra. Šis kontekstas buvo artimas Lipchitzui: jis keliavo po Ispaniją su Diego Rivera ir kūrė darbus, įkvėptus Viduržemio jūros pakrančių gyvenimo.
Muzikantai ir muzikos instrumentai XX a. 2–3 dešimtmečiais buvo viena iš kubistų mėgstamų temų, ji įgalino tyrinėti formą, ritmą, erdvę, šviesos ir šešėlio žaismą. Šiais motyvais kūrė ne tik Lipchitzas, bet ir Pablo Picasso, Georges’as Braque’as, Juanas Grisas ir kiti kubistai.
Parodoje pristatomos ir kitos skulptoriaus plėtotos temos. 1946 metų kūrinyje „Giesmių Giesmė“ Lipchitzas interpretuoja Giesmių giesmę – Senojo Testamento / Tanacho knygą, meilės, geismo, grožio ir dvasinio susijungimo poemą. Skulptūra nėra tiesioginė Giesmių giesmės iliustracija. Susipynusios, organiškos formos primena kūnų artumą, judesį ir vidinį ritmą. Sukurta iškart po Antrojo pasaulinio karo, ši skulptūra įgauna platesnę prasmę. Meilė šiame kūrinyje tampa gyvybės, vilties ir atsinaujinimo ženklu – tyliu, bet stipriu atsaku į karo patirtą netektį.
Vilniuje ir Druskininkuose atidaromoje parodoje „Jacques Lipchitz. Skulptūros-piligrimai“ lankytojų lauks įdomūs renginiai ir susitikimai.
Liepos 21 d. 17.30 val. Samuelio Bako muziejuje vyks susitikimas ir ekskursija su parodos kuratore Ieva Šadzevičiene „Ar kube telpa muzika?“. Jos metu lankytojai bus kviečiami pažinti kubistinę skulptūrą kaip erdvėje ir laike atsiskleidžiantį kūrinį bei sužinoti, kaip Lipchitzo kelionė po Ispaniją jo kūryboje įtvirtino muzikinius motyvus.
Liepos 26 d. 12 val. lankytojus kviečiame į susitikimą ir ekskursiją su parodos idėjos autore ir kuratore Aušra Rožankevičiūte.
Jau šį penktadienį, liepos 17 d., 18 val. paroda bus atidaryta ir Žako Lipšico muziejuje Druskininkuose. Ten lankytojų lauks keturios skulptūros iš IVAM kolekcijos, o liepos 18 ir 19 d. 12 val. muziejuje vyks turai su parodos kuratorėmis Aušra Rožankevičiūte ir Ieva Bernotaite.
Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
Parodos vietos:
Samuelio Bako muziejus, Naugarduko g. 10, Vilnius.
Žako Lipšico muziejus, Šv. Jokūbo g. 17, Druskininkai.
