Uroboras (Ouroboros) vienas seniausių mums žinomų simbolių, tūkstantmečiais keliavęs iki mūsų, apipintas įvairiomis istorijomis, mistifikuotas jis vis dar išlieka aktualus ir plačiai naudojamas tiek šiandieniniame mene, tiek kasdienybėje.
Gyvatė ryjanti savo uodegą pirmą kartą, kaip žinoma, pavaizduota Tutanchamono kape. Prieš šimtą metų atvėrus senovės Egiptą valdžiusio faraono kapą buvo atrastas šis simbolinis piešinys. Jame pavaizduota gyvatė ryjanti savo uodegą ir tuo pačiu metu atgimstanti iš savęs. Manoma, kad Uroboras reiškia amžiną susinaikinimą ir atsinaujinimą bei visą ko cikliškumą. Glaudžiai sietas su gyvybe ir mirtimi, taip pat Nilo upe bei dienos ciklu, šis XIV a. prieš mūsų erą atvaizduotas simbolis yra svarbus senovės Egipto palikimas.
Tačiau jis buvo svarbus ne tik senovės egiptiečiams. Graikai taip pat vaizdavo gyvatę (kartais slibiną) ryjančią savo uodegą, o šį simbolį „pakrikštijo“ Uroboro vardu. Tuo pačiu atsinaujinimo reikšmę senovės graikai įpynė savo kultūroje bei filosofijoje.
Per daugelį amžių simbolis keliavo per skirtingas epochas ir kultūras, tačiau jo esmė ir reikšmė nepakito. Būtent todėl vėliau simbolis tapo svarbus ir alchemijos doktrinoje. Alchemikai eksperimentų metu bandydavo transformuoti paprastus metalus į auksą, sidabrą ar sukurti visiškai naujas medžiagas. Doktrina rėmėsi filosofija, kad viskas gamtoje kinta, transformuojasi. Alchemija, kaip ir Uroboro simbolio reikšmė, yra mistifikuotas amžinas materijos ir dvasios virsmas, reiškiantis, kad viskas Visatoje yra nedalomo vienio transformacija.
Atsinaujinimo simbolizmas tapo reikšmingas ir garsių istorinių asmenybių, mokslininkų darbuose. Vokiečių chemikui Augustui Kekule von Stradonitzui gimė idėja apie benzeno molekulės žiedo struktūrą po to, kai šis susapnavo gyvatę ryjančią savo uodegą.
Žymus filosofas Frydrichas Nyčė aprašė filosofinę idėją apie Visatos ir joje esančios egzistencijos begalinį ir neišvengiamą kartojimasį: viskas, kas egzistuoja yra pasmerkta amžinam sugrįžimui begaliniame laiko ciklų pasikartojime. Dailininkas Salvadoras Dali yra pavaizdavęs Uraborą viename iš savo darbų, kurį taip ir pavadino „Ouroboros“.
Šiuolaikiniai kūrėjai taip pat pritaiko besikartojančio atgimimo simboliką savo darbuose. Menininkė apie kurią plačiai rašo įtakinga JAV spauda, Nejla Yatkin šokio performanse žiūrovus tarsi įtraukia į kelionę per gamtos ir laiko cikliškumą. N.Yatkin pabrėžia, kad Uroboras neatsiejamas nuo šokio: „Tūkstantmečius šokis atspindėjo ir mėgdžiojo gamtą, siekiant geriau suprasti save ir pasaulį“ - teigia menininkė. Šis šokio performansas yra rodomas visame pasaulyje.
2024 metais Australijos Nacionalinėje galerijoje buvo pristatyta australų menininkės Lindy Lee skulptūra „Ouroboros“. Šios skulptūros žinutė, anot menininkės, yra kvietimas sustoti, atsisakyti įprastinio mąstymo ir leisti sau patirti, ką reiškia būti neatsiejama gamtos ciklų dalimi. Tiesa, skulptūros pristatymas sulaukė ir kritikos, kadangi projekto įgyvendinimas kainavo rekordinę 14 milijonų dolerių sumą. Nepaisant to, trylika tonų sverianti skulptūra pritraukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir ją iki šiol vis dar galima atvirai pamatyti šalia Australijos nacionalinės galerijos Canberros mieste.
