„Šiaurės šalis šiandien matome kaip artimas partneres, su kuriomis mus sieja bendra atmintis ir ryžtas atremti grėsmes. Šią bendrystę atspindi ir naujos parodos LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje, skatinančios iš naujo pažvelgti į mūsų santykį su atmintimi ir ją formuojančiais kraštovaizdžiais.
Paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ leidžia pažinti samių, Norvegijos ir Suomijos kultūrą, primena Lietuvos keliautojus, kuriuos į Arktį vedė pažinimo troškulys, ir tremtinius, prievarta atskirtus nuo savo žemės. Apie mūsų tautiečių išgyvenimus Sibire pasakoja ir Claudios Heinemann paroda „Sibiro tremtys“. Abi ekspozicijos ragina permąstyti atminties galią tautai siekiant išlikti, kurti ir saugoti savo kultūrą net atšiauriausiomis sąlygomis“– į parodas kviečia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Siekdami geriau suprasti dabarties pasaulį, turime nuolat tikrinti ir savo istorinę atmintį, megzti su ja kritišką dialogą, plėsti matymo lauką, pasitelkdami įvairius kontekstus. Šiaurės ir Baltijos šalių patirčių ir vizijų sugretinimas Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromoje parodoje – unikali galimybė susipažinti su dar nematytais šiuolaikinių menininkų kūriniais ir paskata kitaip pažvelgti į XX a. palikimą. Meno mainai šiame regione žengia naują žingsnį, tad kviečiame tapti aktyviais šio proceso liudininkais“, – sako LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.
Menininkų, gamtininkų, keliautojų ir tremtinių pėdsakai Šiaurės kraštovaizdyje
Parodoje „Šešėliai palieka pėdsakus“ kviečiama atsigręžti į Šiaurės, daugiausia Arkties, regiono istoriją ir dabartį. Ekspozicijoje pristatomi meno kūriniai, dokumentinė medžiaga ir poliarinių ekspedicijų archyvai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirmą kartą susitinka dialogo su samių, Suomijos ir Norvegijos menininkų darbais. Juose Šiaurė atsiveria kaip vieta, kur susipina ryšys su namais, kultūrinės įtampos ir savasties išsaugojimas.
„Tikimės, jog šis dialogas suaktualins mūsų ir Šiaurės regiono kultūrinius ryšius, apmąstant juos šiandien aktualiame postkolonializmo, klimato kaitos, (post)atminties ir geopolitinės konkurencijos kontekste“, – sako parodos kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė.
Lietuvos ir viso Baltijos regiono kultūroje Šiaurė paliko ryškų pėdsaką. Menininkai, keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika į Šiaurės kolonizacijos procesus įtraukė mūsų regiono gyventojus. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje.
Parodoje pristatoma daugiau nei 50 menininkų kūryba, tarp jų dailės klasikų ir šiuolaikinių autorių, tokių kaip Antanas Žmuidzinavičius, Kristjan Raud, Kalervo Palsa, Viktorija Daniliauskaitė, Juozas Kazlauskas, A K Dolven, Kaljo Põllu, Outi Pieski, Marja Helander, Ruth Maclennan ir kiti.
Eksponuojami ir specialiai šiai parodaisukurti darb. Osle gyvenantis šiuolaikinis menininkas Ignas Krunglevičius pristatys videokūrinį „Surogatai“. Atsispirdamas nuo savo mamos rašomų prisiminimų apie vaikystę tremtyje, jis tyrinėja nelinijinį atminties perdavimą tarp šeimos kartų. Videokūrinys fimuotas Lietuvoje ir Norvegijos Arktyje.
Lietuvių menininkė Rūta Spelskytė pristatys naują skulptūrą, kurią sukurti įkvėpė kelionės į Svalbardą – šiauriausią Norvegijai priklausantį salyną už poliarinio rato.
Fotografijų parodoje – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą
Tuo pačiu metu atidaroma dokumentalistės Claudios Heinermann fotografijų paroda „Sibiro tremtys“. Heinermann savo kūryboje tyrinėja karinius konfliktus ir genocidus, jų pasekmes visuomenėms ir atskiriems individams. Atidaroma paroda pasakoja apie Baltijos šalių gyventojų pokario tremties istoriją ir jos poveikį mūsų regiono tapatybei. Vokietijoje gimusi, Nyderlanduose gyvenanti menininkė septynerius metus kūrė fotografijų ciklą, atskleidžiantį sovietų sąjungos vykdytą Baltijos šalių priespaudą.
Parodoje „Sibiro tremtys“ liudininkai pasakoja apie moterų ir vaikų trėmimus, gyvenimą Gulago stovyklose, pasipriešinimą okupacijai ir Šaltojo karo pradžią. Sekdama ištremtųjų pėdsakais, menininkė keliavo po buvusią sovietų sąjungą, liudininkų portretus ir pasakojimus sujungdama su kasdienybės, interjerų bei peizažų vaizdais. Heinermann savo kūryboje taip pat panaudoja nuotraukas iš asmeninių albumų bei istorinių archyvų ir taip praturtina vizualų pasakojimą atminties sluoksniais.
„Niekas niekada nebuvo nuteistas už sovietų įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Po sovietų sąjungos žlugimo apie tai atvirai prabilta pirmą kartą, tačiau Putino Rusijoje stalininė praeitis vėl šluojama po kilimu. Todėl manau, kad svarbu išgirsti ir išsaugoti už geležinės uždangos nuo mūsų slėptus pasakojimus, galinčius padėti teisingai nušviesti istoriją“, – sako fotografė Claudia Heinermann.
Parodų atidarymus lydės renginiai, kviečiantys įdėmiau pažvelgti į Šiaurę
Prieš parodos atidarymą lapkričio 7 d. 11 val. vyks spaudos konferencija, joje dalyvaus LNDM Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Lolita Jablonskienė, kuratorės Kotryna Markevičiūtė, Gabrielė Radzevičiūtė, dr. Ieva Mazūraitė-Novickienė, menininkas Ignas Krunglevičius, fotografė Claudia Heinermann.
Lapkričio 8 d., šeštadienį:
15 val. – ekskursija po parodą „Sibiro tremtys“ kartu su jos autore fotografe Claudia Heinermann.
17 val. – LNDM Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje vyks Londone ir Šiaurės Škotijoje kuriančios menininkės Ruth Maclennan filmų „Miško pasaka“ (A Forest Tale, 2021) ir „Visos ašaros jūroje“ (All the Tears in the Sea, 2024–2025) peržiūra bei susitikimas su autore. Sukurti skirtingose vietovėse – Rusijos Archangelsko apylinkėse ir Norvegijos Svalbardo salyne, – filmai atskleidžia nuoseklų menininkės dėmesį Arkties regionui ir jame gyvenančioms bendruomenėms. Nukreipusi kamerą į žmones ir kraštovaizdį, Maclennan fiksuoja negrįžtamus Arkties ekosistemų pokyčius, kuriuos lemia klimato krizė ir geopolitinių įtampų, tarp jų ir Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, griaunamieji padariniai.
Lapkričio 9 d., sekmadienį:
12 val. – ekskursija su kuratore Kotryna Markevičiūte po parodą „Šešėliai palieka pėdsakus“
14 val. – ekskursija su kuratore Gabriele Radzevičiūte po parodą „Šešėliai palieka pėdsakus“
Įsigijus lankytojo bilietą dalyvavimas renginiuose nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Parodos veiks iki 2026 m. vasario 8 d.
