Jos fotografijų spektras – labai platus: gamta, natiurmortai, pasaulio miestų vaizdai, architektūros ir interjero fragmentai, miestelėnų portretai. Ir moterys. Parodoje „Ieškokite moters“ moterys pozuoja magiškuose ritualuose, lipa laiptais apleistuose dvaruose, sustingsta apmąstymuose. Jos – ne tik gaivališkos, bet ir spinduliuojančios švelnų liūdesį. Ne tik koketiškos ir žaismingos, bet ir baugios.
Nuo 2009 m. iki 2025 m. fotografuotus portretus Inga įkomponuoja į daug metų rinktus senovinius rėmelius, sumedžiotus turguose, internete, tiesiog išmestus. Rėmai – laiko paliesti, kai kurie iš jų – sąmoningai nerestauruoti. Tarsi simbolizuojantys neretušuotą tikrovę, kurioje įkurdintas trapus siluetas. Tarsi raižyta Prokrusto lovelė, tik Inga kiekvienai moteriai ją parenka švelniai ir skrupulingai: nesvarbu, ar rėmo kraštinė – beveik metro ilgio, ar kelių centimetrų. Susižeidžia pati: pjaustydama, taikydama ir beveik šimtą moterų atvaizdų apgyvendindama jiems skirtuose rėmuose.
Parodoje vietą randa ir „Močiutės kambarėlis“, kuriame – tarsi iš vaikystės reminiscencijų kertelių surinkti raritetai: staliukai, kilimas, vazoninė gelė, nertos serveteles. Rūsyje demonstruojama videoinstaliacija pagal kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Braiding“ („Kasų pynimas“), kurioje muzika leidžiama be galo, abiem kryptimis.
Ingos nuotraukose moterys rodo veidus arba yra anonimiškos, tarsi simbolizuojančios „id“ gaivalą – vieną iš nevaržomų pasąmonės sluoksnių, teikiančių gyvybinę energiją. Jos šoka, yra nėščios akmeniu, pozuoja išsirietusios, tarsi paaukotos ant milžiniškų medžių – fantastinio ir tamsaus Ingos Dingos sukurto pasaulio. Kur jo ribos – ar šalia baugiai ošiančiuose pasąmonės gaivalų vandenyse, ar iš pažiūros saugiame, puošniame buduare, už kurio durų irgi slypi istorija.
Rėmas gali simbolizuoti ribas, kartu tai – ir saugumo simbolis. Parodoje „Ieškokite moters“ kiekvienos Ingos Dingos užfiksuotos moters pasaulis suskliaustas į rėmus; jame – ir baugumas, ir grožis par excellence.
