„2023 m. mes perkėlėme močiutę Evą iš vieno buto į kitą. Kai supakavome visus daiktus ir ruošėmės išeiti, ji staiga pasakė: „Palaukite, prašau, pakelkite čiužinį“, – pasakoja Izraelio verslininkas Yanivas Cohenas, stomatologijos klinikos Bukarešte savininkas.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Po lovos čiužiniu jie rado penkis paveikslus. Y.Cohenas tvirtina, kad tris iš jų nutapė Kazimiras Malevičius. Tiek jų stilistika, tiek sukūrimo data, tiek ir pavadinimai išties labai primena šio netoli Kyjivo gimusio, tačiau sovietinėje Rusijoje kūrybingiausią savo laiką praleidusio lenkų kilmės tapytojo darbus.
„Suprematinė kompozicija su žaliu ir juodu stačiakampiu“ (1918 m.), „Kubofuturistinė kompozicija“ (1912–1913 m.) ir „Suprematinė kompozicija su raudonu kvadratu ir žaliu trikampiu“ (1915–1916 m.) – būtent šiuos kūrinius dabar pirmą kartą galima išvysti Bukarešte įsikūrusiame muziejuje.
-
Absurdo komediją apie lietuviškas laidotuves sukūręs M.Pocevičius: „Visa tai galėtų nutikti ir tikrovėje“
-
Atvirame Algirdo Kaušpėdo romane – dukros netektis, alkoholizmas ir Dievo paieškos
-
Kai Fabijoniškės dar buvo kaimas: Varšuvoje gyvenančio rašytojo knygoje – prisiminimai apie nežinomą Vilniaus istoriją
Tačiau meno ekspertų nuomonės dėl šių darbų autentiškumo išsiskiria. Kaip teigia Ukrainos ir Amerikos meno istorikas Konstantinas Akinša, norint kūrinių autorystę priskirti K.Malevičiui, šiems paveikslams trūksta dokumentuotos istorijos nuo tariamo jų sukūrimo iki pastarosios parodos.
„Šie trys darbai nebuvo dokumentuoti, fotografuoti ar eksponuoti menininkui esant gyvam“, – tvirtina meno ekspertas.
Pensininkė, kurios namuose surasti šie tapybos darbai gimė 1930 metais Odesoje. Jos tėvas buvo buhalteris, o pirmąjį iš trijų K.Malevičiui priskiriamų darbų nusipirko keletą metų iki dukters Evos gimimo.
Kaip tvirtina verslininkas Y.Cohenas, kiti du darbai po metų Evos tėvui buvo perduoti kaip atlygis už jo suteiktas buhalterines paslaugas. 1990 m. emigruodama iš Sovietų Sąjungos į Izraelį, drobes Eva pasiėmė su savimi.
Tai, kad neišliko jokia su šiais kūriniais susijusi dokumentinė medžiaga, Y.Cohenas grindžia Stalino represijomis.
Tai, kad neišliko jokios su šiais kūriniais susijusios dokumentinės medžiagos, Y.Cohenas grindžia Stalino represijomis. Pasak jo, tais metais „visi slėpė rusų avangardą, gyveno baimėje, negalėjo surengti parodų, todėl šių darbų niekas ir nematė“.
Tačiau, kaip rašoma BBC straipsnyje, tai nėra tiesa – personalinė K.Malevičiaus paroda 1929 m. buvo surengta Tretjakovo galerijoje Maskvoje, o 1930-aisiais – Kyjive.
Nors tais pačiais metais dailininkas buvo suimtas, tačiau po kelių mėnesių paleistas ir iki pat savo mirties 1935 m Leningrade dalyvavo grupinėse parodose.
Kaip pabrėžia meno istorikas K.Akinša, „nėra jokių įrodymų, kad XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje K.Malevičiaus darbai būtų buvę platinami Rusijos ar Ukrainos meno rinkoje. Paties dailininko užrašuose po 1917 metų nėra jokios informacijos apie kūrinių pardavimą privatiems asmenims“.
Paties dailininko užrašuose po 1917 metų nėra jokios informacijos apie kūrinių pardavimą privatiems asmenims.
Savo teoriją dėl šių trijų tapybos darbų autentiškumo Y.Cohenas grindžia žymaus Kyjivo meno istoriko, knygos „Malevičius ir Ukraina“ autoriaus Dmitrijaus Gorbačiovo nuomone. Paveikslus atradusio verslininko užsakymu jis ištyrė šiuos kūrinius ir,, remdamasis jų stiliumi bei technika, padarė išvadą, kad visi jie yra akivaizdūs K.Malevičiaus kūrybos pavyzdžiai.
Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai D.Gorbačiovas autentiškais įvardija ginčytinos autorystės kūrinius. Anksčiau jis K.Malevičiui priskyrė iki tol nežinomą darbą „Suprematinė kompozicija“ iš privačios Rusijoje saugomos kolekcijos. Tokias jo išvadas kiti meno ekspertai atmetė kaip neatitinkančias tikrovės.
