Diptikas yra knygos formato, o jį atvertus matyti dviejų anksti mirusių valdovo sutuoktinių portretai. Kairėje – vos devyniolikos metų mirusi Elžbieta Habsburgaitė, dešinėje – legendinė Barbora Radvilaitė, kurios meilės istorija su Žygimantu Augustu iki šiol vadinama viena romantiškiausių Lietuvos istorijoje.
Portretai įkomponuoti į prabangų knyginį įrišimą, aptrauktą raudonu aksomu ir puoštą kutais, kampuose – ornamentuoti aukso apkalai, šonuose įtaisytos sagtelės. Abiejose diptiko išorės pusėse, centre, yra du medalionai – paties Žygimanto Augusto profilio portretas ir jo inicialai bei valdovo titulai. Visa tai rodo, kad eksponatas buvo skirtas ne reprezentacijai, greičiausiai tai – privatus, valdovui itin brangus atminimo daiktas.
„Šis diptikas yra ne tik išskirtinis Renesanso meno kūrinys, bet ir labai asmeniškas Žygimanto Augusto gyvenimo liudijimas. Manome, kad jis galėjo būti sukurtas Vilniuje, o pats valdovas jį saugojo kaip relikviją, priminusią dvi pirmąsias jo žmonas. Tai suteikia šiam eksponatui ypatingą emocinę ir istorinę vertę“, – sako Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas.
XIX a. pradžioje diptikas pateko į kunigaikštienės Izabelės Čartoriskos kolekciją. Jos aprašuose atsirado įrašas, kad Žygimantas Augustas šį diptiką visada nešiodavosi su savimi. Nors tiesioginių istorinių įrodymų nėra, legenda taip prigijo, kad ją savo paveiksle „Žygimanto Augusto mirtis Knišine“ įamžino net žymus lenkų dailininkas Janas Mateika, – mirštančio valdovo lovos galvūgalyje pavaizduotas būtent šis atverstas diptikas.
„Kunigaikštienė I.Čartoriska rinko visas vertybes, susijusias su Abiejų Tautų Respublikos valdovais, turėjo net tokią karališkųjų vertybių skrynią, – sako Krokuvos nacionalinio muziejaus direktorius prof. habil. dr. Andrzejus Szczerskis. – Kadangi po trečiojo padalijimo prūsai įsiveržė į Vavelį ir sunaikino visas karališkąsias regalijas, tai Čartoriskių giminė, pradedant kunigaikštiene, ieškojo ir kolekcionavo išlikusius, valdovų aplinkai priklausiusius daiktus, kad bent taip išsaugotų mūsų valstybių karališkąją tradiciją.“
Diptikas galėjo būti sukurtas netrukus po Barboros Radvilaitės mirties, 1551 metais. Šiandien tai viena reikšmingiausių išlikusių vertybių, tiesiogiai susijusių su Žygimanto Augusto aplinka. Be to, Barboros atvaizdas skiriasi nuo kitų žinomų jos ikonografinių vaizdų, todėl yra itin vertingas istorikams ir meno tyrėjams.
Paroda Valdovų rūmų muziejuje atidaryta simbolišku metu. Lankytojai galės susipažinti ir su XVI a. valdovių atvaizdais, ir su kitame Vilniaus muziejuje eksponuojamomis jų autentiškomis, restauruotomis laidojimo insignijomis. Vilniaus katedros požemiuose atrastos vertybės nuo liepos 9 d. visuomenei bus pristatomos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. Abi valdovės palaidotos Vilniaus katedroje, o jų portretai atvežti iš Lenkijos. Tad šią vasarą Vilnius tampa vienintele vieta, kur galima iš arti pamatyti ir portretus, ir autentiškas laidojimo insignijas.
Diptikas į Valdovų rūmus atkeliavo iš Lenkijos Krokuvos nacionalinio muziejaus, Čartoriskių kolekcijos. Paroda „Žygimanto Augusto meilės simbolis. Elžbietos ir Barboros portretų diptikas“ veiks iki 2026 m. gruodžio 6 dienos.
