Ši kolekcija į Valensijos moderniojo meno instituto rinkinį pateko kaip Lipchitzo šeimos dovana, todėl jos pristatymas Lietuvoje menininko jubiliejaus metais tampa ir simboliniu sugrįžimu.
Gimęs Druskininkuose, būti menininku apsisprendęs Vilniuje, subrendęs Paryžiuje, įsikvėpęs Ispanijoje – visas Jacques‘o Lipchitzo gyvenimas ir kūryba yra paženklinti kelionių. Pripažinto menininko darbų likimas – amžina kelionė – iš dirbtuvės į privačią kolekciją, iš vienos šalies muziejaus į kitą. Lipchitzo darbai yra amžini meno piligrimai – šį kartą į skulptoriaus gimtinę jie atkeliauja iš Valensijos moderniojo meno instituto (IVAM) kolekcijos: aštuonios skulptūros bus eksponuojamos Vilniuje, keturios – Druskininkuose.
Parodos pagrindą sudaro kūriniai iš IVAM kolekcijos, sukurti nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžios iki 5-ojo dešimtmečio vidurio. Jie atskleidžia skirtingus Lipchitzo kūrybos etapus: nuo griežtesnių kubistinių formų iki plastiškesnių, atviresnių ir dramatiškesnių kompozicijų.
Pats menininkas yra sakęs: „Aš gi Vilniaus bažnyčiose skulptūros išmokau. Jos tebestovi mano akyse. Ir skulptūra tada man būtinai turėjo būti balta.“ Miesto architektūra, barokinės bažnyčios, ypač Šv. Petro ir Povilo bažnyčios skulptūriniai ansambliai, ir pamokos Vilniaus piešimo mokykloje tapo ankstyvu pagrindu menininkui, vėliau kubizmo kalbą perkėlusiam į skulptūrą. Todėl Druskininkai ir Vilnius parodoje savaime tampa dviem biografinėmis ašimis: Druskininkai – gimtinės, šeimos ir atminties vieta; Vilnius – miestas, kuriame jaunasis Lipchitzas mokėsi ir pasirinko menininko kelią.
Druskininkuose lankytojai išvys keturias skulptūras, papildančias balandžio mėnesį atidaryto Žako Lipšico muziejaus ekspoziciją, o Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje, bus pristatomos aštuonios skulptūros ir Lipchitzo santykiui su Vilniumi skirtas segmentas, kurį papildys Jano Bułhako fotografijos, menininko citatos ir pasakojimas apie XX a. pradžios miestą, kuriame formavosi būsimo skulptoriaus žvilgsnis.
Paroda suteikia ypatingą galimybę pamatyti Lipchitzo kūrinius iš gipso, terakotos ir kitų pirminių, jautrių medžiagų. Jos išsaugojo skulptoriaus rankų darbo pėdsakus: paviršiaus nelygumus, pirštų antspaudus, formos taisymus. Tai reta proga pamatyti, kaip menininkas kūrė ir kaip atrodo kelias nuo modelio iki bronzinės skulptūros.
Lipchitzas pasauliui žinomas kaip vienas ryškiausių XX a. moderniosios skulptūros kūrėjų, kubistinės skulptūros pradininkas, Paryžiaus avangardo dalyvis. Jis kūrė Europoje ir Amerikoje, bendravo su modernizmo grandais Pablo Picasso, Juanu Grisu, Diego Rivera, Amadeo Modiglianiu, Marceliu Duchamp’u ir kitais.
Paryžiuje Lipchitzas sukosi legendinėje menininkų rezidencijoje „La Ruche“ („Avilys“), kūrė dekoratyvines kompozicijas Coco Chanel interjerams, skulptūras grafo Charles de Noailles sodams, aktyviai dalyvavo tarptautinėse parodose. Jo monumentalios skulptūros šiandien stovi Niujorke, Los Andžele, Filadelfijoje, Jeruzalėje ir kitose pasaulio vietose. Vis dėlto jo kūrybinio kelio pradžia – Lietuvoje.
Paroda „Jacques Lipchitz. Skulptūros-piligrimai“ kviečia grįžti prie jo kūrybinės pradžios taškų – Druskininkų ir Vilniaus – ir iš naujo atrasti kūrėją, kurį pasaulis jau pažįsta kaip moderniosios skulptūros klasiką.
Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
Vietos: Samuelio Bako muziejus (Naugarduko g. 10, Vilnius) ir Žako Lipšico muziejus (Šv. Jokūbo g. 17, Druskininkai)
Parodą organizuoja Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
