Vilniaus priemiestyje esančio žirgyno „Bendorėliai“ savininkė Elena Railienė pasakojo, jog žirgų sportas pastaraisiais metais itin populiarėja.
„Norinčių jodinėti tikrai netrūksta, nors tai brangus malonumas. Individualios treniruotės kaina yra 60 litų, mėnesio abonementas – 300 litų. Na, o turint nuosavą žirgą, jo išlaikymas žirgyne kainuoja 700 litų, taigi su treniruotėmis suma siekia beveik 1000 litų per mėnesį“,– sakė E.Railienė. Pats žirgas šeimininkui gali kainuoti vidutiniškai apie 2–4 tūkst. eurų, o kilmingesnių žirgų kainos gali siekti ir 15-20 tūkst. eurų. Anot E.Railienės, jodinėjimą dažniausiai renkasi žmonės, dirbantys protinį darbą.
„Didelė dalis jojančių – biuruose dirbantys žmonės, kurie ieško ir aktyvaus poilsio, ir atsipalaidavimo gamtoje, ir bendravimo su gyvūnu. Juk jojimas – tai ne vien sportas, bet ir nemaža dalimi – teigiamos emocijos. Apie bendravimo su žirgu privalumus turbūt nereikia nė pasakoti“, – šypsojosi E.Railienė.
Buriavimas reikalauja išmanymo, sugebėjimų ir įgūdžių, tad patyrusiu jachtų sporto mėgėju tapti nėra labai lengva, – pasakojo V.Baravykas.
Kauno parašiutininkų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas tvirtino, kad aerodromui lankytojų netrūksta. „Žinoma, rimčiau šiuo sportu užsiimančių daugėja mažesniais tempais, o štai vieną – du šuolius atlikti norinčių skaičius kur kas įspūdingesnis“, – pasakojo K.Milišauskas.
Parašiutizmo entuziastams daugiausia atsieina pradinės investicijos: nuosava parašiuto sistema (pagrindinis ir atsarginis parašiutai, kuprinė, kitos dalys) kainuoja 14–16 tūkst. litų, už kursus tenka mokėti apie 2500–3000 litų.
„Pagrindinę licenciją žmogus gauna atlikęs 25 šuolius – tai reiškia, kad jis jau gali šokinėti be instruktoriaus pagalbos. Tačiau jam dar neleidžiama pačiam susidėti parašiuto – savarankiškas žmogus tampa atlikęs 200 šuolių, o visiškai atsakomybę prisiimti gali tik po 500-ojo šuolio“, - aiškino K.Milišauskas.
Pasak jo, vėliau parašiutų sportas atsieina nebe taip brangiai – turintis savo parašiutą ir instruktorių pagalbos nebeprašantis parašiutininkas už šuolį moka 25–30 litų.
Jachtomis prekiaujančios įmonės „Svajonių jachtos“ direktorius Vaclovas Baravykas pasakojo, jog per pastaruosius 2–3 metus buriavimo populiarumas sparčiai augo.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 privačių jachtų. Lyginant su 2005 m., jachtų pardavimas išaugo 80 procentų“, – sakė V.Baravykas. Pasak jo, buriavimas – nepigus malonumas: už pačią jachtą gali tekti pakloti 100–200 tūkst. eurų, be to, kišenę paplonins ir jos išlaikymas, kuris kasmet atsieina nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
„Įsigyti jachtas sau leidžia tik pasiturintys žmonės, dauguma jų – verslininkai. Tiesa, dabar dažnėja ir atvejų, kai žmonės keliese „susimeta“ ir įsigyja nenaują laivą – tai irgi nebloga išeitis“, – teigė V.Baravykas.
Anot jo, prieš įsigyjant jachtą dar tenka išklausyti specialius kursus, kurių kaina 300–600 litų, tuomet 30 parų praleisti jūroje – kelionėje ar varžybų metu, ir tik tuomet žmogus įgyja teisę valdyti jachtą.
„Buriavimas reikalauja išmanymo, sugebėjimų ir įgūdžių, tad patyrusiu jachtų sporto mėgėju tapti nėra labai lengva. Tačiau vis daugiau žmonių tuo domisi, populiarėja įvairios regatos, kelionės jachtomis į užsienį“, – pasakojo V.Baravykas.
