Dr. Melisa Saenz šį fenomeną pastebėjo, kuomet studentams būriuojantis prie jos darbo stalo, vienas pasakė girdįs kompiuterio ekrano užsklandą ir paklausė, ar kiti irgi girdi judančius taškus kompiuterio ekrane.
Kai dėstytoja paklausė studento apie jo pojūčius, visi simptomai sutapo su sinestezijos požymiais. Paaiškėjo, kad vaikinas visą gyvenimą girdi judančius paveikslėlius.
Nusiuntusi judančių taškų paveikslėlius šimtams savanorių, dr. M.Saenz aptiko dar tris žmones, kurie žiūrėdami tuos paveikslėlius girdėjo įvairius garsus, pavyzdžiui, braškejimus, zvimbčiojimus, skambčiojimus ir pan.
Norėdama patikrinti šių nepaprastų žmonių jutimus, mokslininkė pakartojo tyrimus su kitais vaizdeliais. Žmonėms būdavo duodamas žypsintis vaizdelis, o po to pypsėjimas. Tiriamieji turėjo pasakyti, ar jie sutampa. Ir 85-iais procentais jie buvo teisūs. Tuo metu sinestezijos gebėjimų neturintieji teisingai sugrupavo tik 55 procentus vaizdelių ir pypsėjimų.
Dr. M.Saenz sakė: „Buvau nustebinta, kad iki šiol niekur nebuvo pranešta apie šią sinestezijos formą. Norėjau pažiūrėti, kaip dažnai ji pasitaiko. Tyrimo tikslas buvo objektyviai nustatyti, ar garso suvokimas matant vaizdą yra realus.“
Dažniau pasikartojanti sinestezijos forma yra kai skaičiai ar raidės yra suprantami kaip spalvos. Taip pat pasitaiko tokių atvejų, kad žmonės besiklausydami muzikos sugeba matyti jų spalvą.
Sinestezija – nevalingas, neurologiškas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš tų pojūčių jutimo organą. Daugeliui žmonių būdinga regos sinestezija, pavyzdžiui, geltona ir oranžinė spalva sukelia šilumos pojūtį, o mėlyna ir žalia – šalčio.
