Dar prieš dešimtį metų Raudonasis Kryžius mirtis keliuose pavadino „tyliąja katastrofa“. Tačiau tokiose neišsivysčiusiose šalyse kaip Nigerija situacijos keliuose jau net negalima vadinti katastrofa. Lietuvoje padėtis yra ne ką geresnė, nors valstybė yra pakankamai išsivysčiusi ir lyginti su Nigerija ją būtų mažiausiai netinkama.
Neturtingų šalių pareigūnai tvirtina, jog daugumos nelaimingų įvykių keliuose kaltininkai – kvaili žmonių įsitikinimai. Daugelis neišsilavinusių vairuotojų šventai tiki likimu ir tuo, jog jei kažkam lemta nutikti, tai ir nutiks, nes nuo likimo nepabėgsi.
Techniškai netvarkingi automobiliai bei netinkami vairavimo įgūdžiai bei su tuo susijusios avarijos tik dar labiau patvirtina tokių žmonių įsitikinimus.
„Mes nuolat stengiamės išaiškinti žmonėms, jog likimas čia niekuo dėtas. Neįmanoma prisišaukti nelaimės būnant blogu žmogumi arba išvengti avarijos malda. Tačiau daugelis mano, jog jei mašinoje guli šventojo paveikslėlis bei kažkas sukalbėjo maldą – galima lėkti drąsiai – viešpats apsaugos. Taip galvodami nepatyrę vairuotojai nužudo daugybę nekaltų žmonių ir žūsta patys.“ – tvirtina Nigerijos kelių patruliai.
O kokia padėtis Lietuvoje? Turbūt ne vienas yra pastebėjęs ant automobilio galinio vaizdo veidrodėlio užkabintą rožančių ar kryželį. Lietuviai taip pat tiki, kad jėgos iš aukščiau gali jiems padėti.
Ta pati pasaulinė transporto statistika skelbia, jog Afrikos, Azijos ir lotynų Amerikos pėstieji dažniausiai nukenčia dėl nedėmesingų autobusų bei sunkvežimių vairuotojų. Tokių avarijų kaltininkų rasti sunku, nes nėra aišku, ar žmonės nedėmesingai vairuoja, ar pėstieji nežiūrėdami vaikšto gatvėmis.
Įdomu tai, jog tokiose šalyse labiausiai paplitęs vaikų invalidumas dėl avarijų ir nedarbingumo pašalpų išmokėjimas, nes sužaloti žmonės reikalauja iš valstybės kompensacijų ir išlaikymo iki mirties.
Tarptautinės organizacijos „Commission for Global Road Safety“ atstovai tvirtina, jog dar vienas stereotipas – kad prasti keliai kalti dėl avarijų, vis dar gajus žmonių galvose. Tai yra netiesa. Geri keliai neapsaugo nuo neatsargių vairuotojų ir neužtikrina pėsčiųjų saugumo. Blogi keliai tampa tik dar viena priežastimi rasti kaltųjų. Paprastai yra taip, jog neturtingoje šalyje nutiesus nauja gerą magistralinį kelią žmonės jame išvysto tokį greitį, kad avarija tampa neišvengiama.
Kaimyninė Rusija, kuri padėtį keliuose apibūdina kaip visai pakenčiamą ir slepia tikruosius skaičius, kenčia nuo avarijų ne ką mažiau nei neturtinga bei neraštinga Nigerija. Tarptautinės organizacijos, atsakingos už kelių saugumą duomenimis, kasdien Rusijoje avarijose žūna apie 90 žmonių.
Ir nors nevyriausybinės bei valstybinės organizacijos bando kovoti su avarijų skaičiumi, specialistai paskaičiavo, kad jei padėtis nepasikeis, jau iki 2020 metų žuvusiųjų kelyje skaičius per metus sieks beveik du milijonus.
