Kad Masačiūsetse gaminamas specialus popierius virstų pinigais, jis gabenamas į Vašingtoną, o vėliau – į slaptas naujų pinigų platinimo vietas, iš kurių bankai pasiima jiems reikalingas sumas, praneša „Newsweek“.
Tuo tarpu naudojantis kreditine ar debetine kortele, pinigai iš vienų sąskaitų į kitas keliauja virtualiai, todėl nebereikia spausdinti popierinių pinigų. Atrodo, kad tokia atsiskaitymo alternatyva yra daug ekologiškesnė. Tačiau tai – tik klaidinantis pirmas įspūdis.
Elektroninės kortelės gaminamos iš šešių skirtingų plastiko rūšių. Jos sulipdytos iš atskirų sluoksnių, kad atsiskaitymo vietose kortelės lengviau slystų.
Vien Jungtinėse Valstijose yra apie du milijardai kortelių. Kad kiekviena iš jų suirtų, prireikia dešimtmečių.
Elektronines korteles aptarnaujantys aparatai bei serveriai naudoja elektros energiją, kuri daugiausiai gaminama deginant anglis, į orą išskiriant daugybę anglies dvideginio.
Tačiau net ir elektroninio atsiskaitymo amžiuje kiekvieno mėnesio pabaigoje daugelis kreditinių kortelių savininkų paštu gauna popierines ataskaitas.
Apmokėdami savo kredito sąskaitas, kai kurie amerikiečiai vis dar siunčia popierinius čekius, kurių apdorojimas bankuose reikalauja dar daugiau energetinių išteklių.
Tuo tarpu grynieji pinigai kai kuriais aspektais yra ekologiškai pranašesni už plastikines korteles. Pagrindinė banknotų sudedamoji dalis yra medvilnė ir linas. Tai pakankamai greitai atsinaujinantys gamtos ištekliai, kurių naudojimas padaro daug mažiau žalos nei medžių kirtimas įprasto popieriaus gamybai.
Paskaičiuota, kad vieno banknoto vidutinė „gyvenimo trukmė“ yra penkeri metai. Sudėjus visus abiejų atsiskaitymo būdų aptarnavimo kaštus, grynieji pinigai, panašu, yra ekologiškesnė alternatyva.
JAV vis daugiau gyventojų atsisako kreditinių kortelių, kadangi ekonominės krizės sąlygomis pirkti skolon tampa vis brangiau, o grynieji pinigai leidžia geriau kontroliuoti savo išlaidas. Ekologija gali tapti dar vienu argumentu sugrįžti prie klasikinio atsiskaitymo būdo.
