J.Zijadalievas – dažnas svečias vestuvėse, kur jis šoka pagal sovietinę „katiušos“ muziką. Pasak vyro, buvimas panašiu į buvusį diktatorių duoda daug naudos. Tarp jos – nemokamas maistas, nemokamas automobilio taisymas ir laisvas praėjimas per Rusijos patikrinimo postus.
„Atrodyti kaip Stalinui, tai tarytum turėti vizą Gruzijoje“, – sako iš Azerbaidžano kilęs musulmonas J.Zijadalievas. Prieš tapdamas moderniu brutalaus sovietų tirono įsikūnijimu, jis dirbo taksi vairuotuoju, buhalteriu, kurį laiką taip pat prekiavo daržovėmis.
„Visi gruzinai gerbia Staliną, nes jis buvo puikus lyderis, sukūręs didžią imperiją ir, žinoma, buvo pats garsiausias visų laikų gruzinas“, – savo mintis dienraščiui dėstė J.Zijadalievas.
Ne visi su juo sutinka. Gruzinui Nikai Jabanašviliui, kurio seneliai dėl Stalino vykdytų etninių mažumų represijų buvo deportuoti iš Tbilisio į Centrinę Aziją, šis Sovietų Sąjungos tironas yra ne daugiau nei žudikas.
„Stalinas buvo Stalinas“, – sakė N.Jabanašvilis. – „Jis nužudė labai daug žmonių ir man visai nerūpi, kad jis buvo gruzinas. Jis buvo blogas žmogus“.
Nepaisant nuomonių Stalino atžvilgiu įvairovės, diktatoriaus kultas šioje mažoje, bet išdidžioje 4.6 mln. žmonių tautoje, gyvas iki šiol. Guzijoje neseniai atliktas tyrimas, kurio metu žmonių teirautasi, ar jie didžiuojasi tuo, kad Stalinas buvo gruzinas. 37 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai, 52 proc. teigė nesididžiuoją tuo, kad minėtas tironas buvo gruzinas, tuo tarpu 11 proc. sakė, kad jiems šis klausimas visai nerūpi.
Gruzijos istoriko Vakhtango Gurulio, dirbančio su KGB archyvais Tbilisyje teigimu, didžiajai daliai gruzinų Stalinas yra „daugiau nei žmogus, kažkas tarp žmogaus ir Dievo“.
Istorikas taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog šiuolaikinės Gruzijos istorijos knygos kritikuoja Staliną už Raudonosios armijos invaziją į Gruziją 1921 metais, panaikinusią šios šalies nepriklausomybę, jos taip pat vis dar giria Staliną už Hitlerio fašizmo įveikimą ir Sovietų Sąjungos pavertimą industrine supergalybe.
Nenumaldomas valdžios troškimas, anot istoriko, buvo neginčijamai gruziška Stalino savybė. „Rusai linkę neprisiminti, kad Stalinas turėjo gruzinišką pavardę – Džiugašvilis. Tačiau visi gruzinai žino, kad Stalinas kilo iš čia. Taip, nurodymus dėl egzekucijų šis diktatorius duodavo Rusijoje, tačiau jis tai darė su ryškiu gruzinišku akcentu“, – kalbėjo Gruzijos istorikas.
„Jaunojo Stalino“ autorius Simonas Sebagas Montefiore dienraščiui teigė, kad net Stalinui tapus svarbiausiu Sovietų Sąjungos lyderiu, stiprus prisirišimas prie Gruzijos neišnyko. Jis dažnai rašė Gruzijoje likusiai motinai, atostogavo Abchazijos jūros kurortuose ir pirmenybę teikė Gruzijos vynui, maistui, poezijai ir liaudies muzikai.
„Yra du Stalinai: Rusijos Stalinas ir Gruzijos Stalinas“, – sako S.S.Montefiore. – „Gruziškoje versijoje Stalinas vis yra gatvės marksistas, Gruzijos berniukas iš Gorio. Rusiškoje versijoje Stalinas – svarbiausias 20 a. lyderis, o jo gruziškas identitetas rusifikuotas“.
71 metų Liana Imanidze, kurios namų kieme Tbilisyje yra Stalino skulptūra, dienraščio žurnalistui pasiskundė, kad šiandien jauni gruzinai visiškai nesidomi Stalinu. Pasak jos, jiems įdomesnė Paris Hilton, nei Antrasis pasaulinis karas.
Moteris taip pat apgailestavo, kad jos Staliną garbinęs vyras buvo „labiau įsimylėjęs Staliną, nei mane“. Nepaisant to, L.Imanidze taip pat pažymėjo mananti, Stalinas buvo genijus.
36 metų Stalino proanūkis Jacobas Jugašvilis – Tbilisio menininkas. Jo įsitikinimu, gruzinai jaučia nostalgiją Stalinui todėl, kad šis diktatorius pavertė mažą šalį didžios supergalybės dalimi. J.Jugašvilis, užaugęs Maskvoje, taip pat pažymėjo, kad kai gruzinai išgirsta jo garsiąją pavardę, jie dažniausiai pasako: „Stalinas buvo gruzinas – štai kodėl jis buvo nuostabus!“.
J.Jugašvilis teigė, kad buvimas Stalino proanūkiu 1980-aisiasi Rusijoje buvo emociškai sudėtingas dalykas, nes Stalino vadovavimą nuolat kritikavo Mikhailas Gorbačiovas. Tuo metu, pasak jo, gruzinai daug labiau gerbė Stalino atminimą, nors valdant Vladimirui Putinui, Stalino reputacija vėl buvo atgaivinta.
1989 metais J.Jugašvilis buvo vidurinėje mokykloje ir „perestroika buvo pasiekusi savo aukščiausią tašką“. Tada Maskvoje laikraščiai spausdindavo straipsnius su antraštėmis: „Džiugašvilis – žudikas!“. „Tuo metu buvau 16 metų ir buvau labai nuliūdęs. Nežinojau, kaip save apginti“, – pasakojo Stalino palikuonis.
Jo įsitikinimu, šiandien pagarba Stalinui gali suvienyti gruzinus ir rusus. 72 metų Nodaris Baliašvilis – Gorio gyventojas, turintis didžiulę Stalino tatuiruotę ant nugaros ir dar vieną, kurioje pavaizduotas Stalinas ir Leninas ant krūtinės – pamena, kad rugpjūtį prasidėjus karui tarp Rusijos ir Gruzijos, jis dirbo apsauginiu autobusų stotyje, kai Rusijos pulkininkas įsiveržė į pastatą ir nutaikė į jį pistoletą.
Pasak N.Baliašvilio, jis nusivilko savo marškinius ir pulkininkas „padėjo į šalį ginklą, pabučiavo į žandą, davė butelį degtinės ir šokoladų bei pasakė: „Seneli, eik namo“.
„Didžiuojuosi, kad Stalinas kilęs iš Gorio“, – sako N.Baliašvilis. – „Jis sukūrė SSRS. Jis įvedė tvarką ten, kur buvo chaosas. Šiandien viskas parduodama“.
1921–1954 metais persekiojami buvo maždaug 3.8 mln. žmonių. Apie 643 tūkst. buvo nubausti mirties bausme. Tačiau istorikai įsitikinę, kad nužudytųjų būta kur kas daugiau: tikima, kad Stalinas įsakė 18 mln. žmonių išvežti į gulagus, apie 10 mln. žmonių mirė ar buvo nužudyti ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir dar beveik 1 mln. žmonių buvo nužudyti 1937–1938 metais.
