Trečiadienį paskelbtame 475 puslapių verdikte Jeruzalės apygardos teismo teisėjas, priežastimi nurodydamas pagrįstą abejonę, išteisino izraeliečių kolekcininką Odedą Golaną, kuris buvo kaltinamas suklastojus užrašą ant osuarijaus, vienu metu vadinto pirmąja fizine sąsaja su Jėzumi Kristumi.
O.Golanas sakė, kad šiuo sprendimu baigėsi 10 metų trukusi jo šmeižto kampanija.
Hershelis Shanksas, Vašingtone leidžiamo „Biblical Archaeology Review“ redaktorius, sakė, kad yra patenkintas, ir tvirtino, kad tas osuarijus yra autentiškas ir vertingas krikščionybės pasauliui radinys.
Savo nutartyje teisėjas Aharonas Farkashas rašo, jog išklausė tiek daug viena kitai prieštaraujančių specialistų nuomonių, kad negalėjo nustatyti, ar tas osuarijus yra klastotė.
Izraelio archeologijos administracija, kuri mano, kad dauguma garsiausių O.Golano eksponatų yra klastotės, nurodė, jog ši byla pademonstravo mokslo ribas nustatinėjant klastojimą, bet tuo pačiu privertė pasaulio muziejus ir universitetus įtariau žiūrėti į neaiškios kilmės radinius.
Savo nutartyje teisėjas Aharonas Farkashas rašo, jog išklausė tiek daug viena kitai prieštaraujančių specialistų nuomonių, kad negalėjo nustatyti, ar tas osuarijus yra klastotė.
„Ši tema tikriausiai ir toliau bus mokslo ir archeologijos pasaulių tyrimų objektas ... Tiesą parodys laikas“, – nurodo A.Farkashas.
Ši osuarijaus byla tikriausiai nepakeis tikinčiųjų nuomonės.
Archeologas ir krikščioniškojo Šventosios Žemės universiteto vadovas Stephenas Pfannas sakė, kad krikščionims nereikia daiktų savo tikėjimui stiprinti.
„Tam tikra prasme žmogaus įsitikinimams visuomet reikės tikėjimo dalyvavimo, nesvarbu, randame ar nerandame radinių, susijusių su šia istorija“, – sakė jis.
Didelė teismo proceso dalis buvo skirta patinai ant minimo osuarijaus įrašų ir antrajam radiniui – akmeninei lentelei, kurioje esą yra 9-ajame amžiuje pr.m.e. gyvenusio Izraelio karaliaus Joašo instrukcijos dėl judėjų šventyklos išlaikymo.
Patina yra plonas nešvarumų sluoksnis, pagal kurį galima patvirtinti įrašų padarymo datą.
Vienu metu kaltintojas buvo atsinešęs lauko viryklę, kreidos, menzūrą ir kitus reikmenis, su kuriais pademonstravo, kaip lengva suklastoti patiną, sakė žurnalistas Matthew Kalmanas, kuris dažnai stebėdavo teismo procesą. Gynyba tada tais pačiais metodais pademonstravo, kad netikra patina nelimpa prie akmens.
„Tai pradeda atrodyti kaip mokyklos chemijos pamoka“, – sakė M.Kalmanas, žurnalo „The Jerusalem Report“ redaktorius.
Saga prasidėjo 2002 metais, kai O.Golanas nusiuntė osuarijų su aramėjišku užrašu „Jokūbas, Juozapo sūnus, Jėzaus brolis“ Toronto Karališkajam Ontarijo muziejui. Tarp pirmųjų entuziastų buvo H.Shanksas, kuris 2002-aisiais apie jį paskelbė pirmąjį straipsnį.
O.Golanas yra sakęs, jog jam tas osuarijus priklausė nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos ir jog jis į jį nekreipė didelio dėmesio, kol apsilankęs prancūzų ekspertas neužsiminė, kad tame įraše gali būti minimas Jėzaus Kristaus brolis.
Po eksponavimo Toronte jis sulaukė klausimų Izraelyje.
Pirmiausia Izraelio archeologijos administracija (IAA) aiškinosi, ar jis osuarijų į užsienį išvežė turėdamas reikiamą licenciją. Administracija taip pat klausinėjo, iš kur atsirado Joašo lentelė, kurioje yra 15 hebrajiškai parašytų eilučių.
Galiausiai IAA ekspertai padarė išvadą, kad abu tie radiniai yra klastotės, ir policija pradėjo savo tyrimą.
O.Golanas drauge su keturiais kitais atsakovais buvo apkaltintas 2004-ųjų pabaigoje, dėl klastojimo ir dešimčių pavogtų daiktų pardavinėjimo. Jo teismo procesas prasidėjo 2005 metais.
Liudininkai, kurių parodymai surašyti į 12 tūkst. puslapių, pasakojo apie tamsią prekybą Šventosios Žemės radiniais, kapų plėšimą ir neaiškius pinigų pluoštų perdavimus prie Vakarų Kranto kelių.
H.Shanksas sakė, kad radinių nereiktų atmesti vien dėl to, kad jų kilmė nėra aiški.
„Ateina daug prigrobtos medžiagos iš Judėjos ir Samarijos (Vakarų Krante), – sakė jis. – Dabar tai išseko, bet kažkada buvo didelis (srautas). Šie radiniai gali būti svarbūs. Ar gelbėsite juos, ar sakysite, kad iš jų nesisemsit žinių, nes jie buvo pagrobti?“
Archeologas Ericas Meyersas iš Duke'o universiteto sakė, jog ši byla parodo, kaip svarbu reguliuoti prekybą radiniais Izraelyje. „Izraelis yra unikalus Artimuosiuose Rytuose (tuo), kad leidžia prekeiviams veikti su oficialiomis licencijomis, – sakė jis. – Tai nešvarus verslas ... ir Izraelio policijai bei archeologijos administracijai sunkiai sekasi dorotis su visa šita sofistika“.
Trečiadienį O.Golanas buvo pripažintas kaltu dėl keturių kitų kaltinimų, tarp jų – prekyba radiniais be licencijų ir vogtų radinių laikymu. Bausmė jam turi būti paskirta balandį.
