Čikagos mieste ir priemiesčiuose veikiančioms meno mokykloms, menininkų grupėms bei pavieniams menininkams pozuoja nuo 50 iki 150 modelių. Modeliai yra įvairaus amžiaus bei kūno sudėjimo.
Anot Čikagoje įsikūrusios Amerikos menų akademijos dekano Duncano Webbo, nebūtų įmanoma vesti paskaitų be profesionalių modelių. ,,Jie yra labai svarbūs mūsų veiklai”, – teigė Webbas.
Dažniausiai modeliais dirba studentai arba menininkų bendruomenei priklausantys žmonės. ,,Vieną kartą pas mus modeliu dirbo elektros inžinierius iš Rusijos. Kitas modelis buvo chemijos mokslų daktaras, anksčiau dėstęs Ilinojaus universitete Urbana Champaign. Kai kurios modeliais dirbančios moterys yra ištekėjusios, turi šeimas. Svarbiausia, kad mums tinka įvairaus kūno sudėjimo modeliai – nuo itin liesų iki visiškai nutukusių”, - pasakojo Webbas.
,,Menininkai nenori, kad visi modeliai būtų vienodi. Kiekvienas modelis yra vertingas savo autentiškumu bei unikalumu. Menininkai sugeba įžvelgti grožį įvairių kūno sudėjimo žmonėse. Būti priimtam toks koks tu esi be jokių išankstinių nuostatų ar vertinimų yra išlaisvinanti patirtis”, - teigė Mandy Corrado, anksčiau irgi pozavusi Čikagos meno institute.
Vis dėlto, kartais sesijų metu iškyla nemalonių situacijų. ,,Studentai pradeda sakyti, kad nenori piešti vieno ar kito modelio ir dėstytojas privalo išspręsti šią problemą. Dažniausiai savo studentams sakau, kad šiandien mes tapysime būtent šitą asmenį. Mes privalome įvertinti, kad kažkas stengiasi dėl mūsų, skiria mums laiko. Modelis yra kaip dovana ir mes turime gerbti ir elgtis su juo pagarbiai”, – dalijosi savo patirtimi Čikagos meno institute dirbanti Rosen.
53 metų čikagietė Meg Guttman pradėjo pozuoti dar besimokydama Jeilio universitete ir iki šiol tebedirba modeliu. ,,Dažniausiai, kai naujai sutiktam žmogui pasakau, kuo aš užsiimu, stoja pauzė. Jauti, kokios mintys prabėga žmogaus galvoje. Kartais užbėgdama naujam klausimui už akių, iš karto pasakau , kad tenka pozuoti ir nuogai”, - juokėsi Guttman.
,,Daugybė žmonių stebisi, koks žmogus gali norėti nusirengti prieš publiką ir pozuoti. Jiems sunku logiškai suvokti, kad pozavimas yra darbas”, – tęsė Troxellis, gyvenantis Libertyville miestelyje. Per savaitę jisai pozuoja nuo 27 iki 40 valandų.
Modelio darbas yra nelengvas. Viena pozavimo sesija paprastai tęsiasi tris valandas, tačiau gali užtrukti dvigubai ar trigubai ilgiau. Nejudant reikia išsėdėti 25 minutes, paskui būna penkių minučių pertrauka ir vėl viskas prasideda iš naujo. Už valandą modeliai gauna nuo 16 iki 25 dolerių.
,,Pozavimo tradicijos atsirado Renesanso laikais. Esmė ta, kad tapant gyvą modelį, menininkas turi galimybę vystyti bei tobulinti vizualaus mąstymo sugebėjimus. Žmogaus kūnas suteikia beribes mokymosi galimybes. Aukštis, svoris, struktūra, anatomija – pagrindiniai dalykai, kuriuos turi išmanyti kiekvienas menininkas”, – aiškino Webbas.
,,Aš jaučiu, kad mano kaip modelio darbas padeda menininkams tapti geresniais savo amato specialistais. Įsivaizduokite dvidešimt žmonių tave tapo iš dvidešimt skirtingų perspektyvų. Tai yra nuostabi patirtis”, – džiaugėsi savo darbu Guttman.
