Ryšys su zondu, kuris veikė du mėnesius ilgiau nei planuota, galutinai nutrūko lapkričio 2 dieną, telefoninėje konferencijoje sakė „Phoenix“ projekto vadybininkas Barry Goldsteinas.
„Skelbiame operacijų pabaigą“, – B.Goldsteinas sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, kuri įsikūrusi Kalifornijos mieste Pasadenoje.
NASA toliau lauks „Phoenix“ signalų, jeigu jis įsijungtų ir „paskambintų namo“, tačiau mokslininkai mano, jog taip tikriausiai nebeįvyks, nes orai Marse sparčiai bjūra.
„Phoenix“ misija baigėsi kaip planuota, dėl silpnėjančios saulės šviesos ir žemėjančios atmosferos temperatūros. Tokiomis sąlygomis zondo saulės baterijos nebegali įkrauti jo baterijų.
Be to, Marso tolimojoje šiaurėje esantį zondą pasiekia mažiau šviesos, nes sutrumpėjo dienos, o vasarą keičiant rudeniui atmosferoje padaugėjo dulkių debesų, nurodo mokslininkai.
„Phoenix“ mums pateikė keletą staigmenų. Neabejoju, kad per kelerius ateinančius metus mums pavyks išžvejoti dar daugiau brangakmenių iš šio duomenų lobyno“, – sakė „Phoenix“ programos vyriausias mokslinis bendradarbis Peteris Smithas ir Arizonos universiteto, įsikūrusio Tusone.
Pasak jo, „Phoenix" patvirtino, kad Marso arktinėje juostoje esama užšalusio vandens. Pirmąkart vandenį Marso šiaurės ašigalio regione 2002 metais aptiko JAV orbitinis zondas „Mars Odyssey“.
„Pastaruosius penkis mėnesius buvom užsiėmę ledo tyrimais. Prisikasėme iki ledo, žinome jo gylį ir kaip jis keičiasi paviršiuje, taip pat nustatėme, jog esama kelių rūšių ledo“, – sakė P.Smithas.
Mokslininkas pridūrė, kad "vanduo šioje misijoje buvo svarbiausias. Dabar kurį laiką gvildensime, ką iš tikrųjų radome“.
„Phoenix“ buvo paleistas iš Žemės 2007 metų rugpjūčio 4 dieną ir nusileido Marse 2008 metų gegužės 25 dieną. Šis zondas buvo nutupdytas toliau į šiaurę negu kuris nors kitas iki šiol Marso paviršių pasiekęs kosminis aparatas.
