Ši išvada buvo padaryta atlikus naują datavimą pagal švino ir neodimio izotopus Mėnulio plutos magminės uolienos – geležingojo anortozito – mėginiuose.
Daugelis mokslininkų mano, jog Mėnulis susidarė atplyšus gabalui besiformuojančios Žemės per susidūrimą su planetos dydžio dangaus kūnu.
Per šį milžinišką susidūrimą į Žemės orbitą išmesta išsilydžiusi medžiaga ataušo ir sukietėjo, suformuodama uolėtą, atmosferos neturintį palydovą.
„Šis nepaprastai vėlyvas Mėnulio (uolienų) mėginys reiškia, kad Mėnulis sukietėjo gerokai vėliau negu rodo ankstesni apskaičiavimai, arba kad mums reikia iš esmės pakeisti visą Mėnulio geocheminės istorijos supratimą“, – rašo Vašingtone įsikūrusio Carnegie mokslo instituto mokslininkas Richardas Carlsonas.
Jeigu šie įvertinimai teisingi, galima daryti išvadą, kad seniausios plutos uolienos tiek Žemėje, tiek Mėnulyje susidarė apytikriai tuo pačiu laiku – tuojau po didžiojo susidūrimo.
Nustatyta, kad šios Mėnulio uolienos yra panašaus amžiaus, kaip ir vakarų Australijoje rasti cirkono grupės mineralai, laikomi seniausiomis Žemės uolienomis.
