Galaktikos šmėkla
Galaktikos šmėkla – taip kai kurie vadina keistą dujų debesį, kurį nakties danguje pastebėjo pradinių klasių mokytojas iš Olandijos. „Šmėkla“ gali tapti pirmuoju naujos astronominių objektų klasės atstovu.
Astronomas mėgėjas Hanny van Arkelis objektą aptiko dalyvaudamas projekte „Galaxy Zoo“, kuriame savanoriai padeda mokslininkams klasifikuoti galaktikas internetu. „Iš pradžių neturėjome žalio supratimo, kas tai, – prisiminė vienas projekto sumanytojų JAV Yale universiteto astrofizikas dr. Kevinas Schawinskis. – Objektas galėjo būti tiek mūsų Saulės sistemoje, tiek pačiame visatos pakraštyje“. Netrukus į radinį, pramintą vaiduokliu, teleskopus nukreipė ir mokslininkai. Labai karštas žalios spalvos dujas, sudarančias objektą, apšviečia šalia esanti galaktika IC 2497. „Manome, kad netolimoje praeityje galaktika IC 2497 turėjo ypač ryškų kvazarą“, – aiškina astrofizikas. Kvazaras – tai regionas aplink supermasyvią juodąją skylę, į kosmosą išspinduliuojantis milžiniškus kiekius elektromagnetinės energijos, įskaitant radijo bangas ir regimąją šviesą.
Mokslininkai sako, kad kvazaras užgeso prieš maždaug 100 tūkstančių metų, todėl paslaptingą kosminį objektą jis apšviečia „iš praeities“. Mat jie abu yra taip toli nuo Žemės, kad per teleskopus matoma kvazaro šviesa tik dabar pasiekia teleskopus. „Hanny pastabumas mums atvėrė ne tik keistą objektą, tačiau ir langą į kosminę praeitį, kuri kitu atveju galėjo likti mums nežinoma dar ilgą laiką“, – sakė K.Schawinskis. Tyrėjai netrukus į „vaiduoklį“ nukreips kosminį teleskopą „Hubble“, kad įsižiūrėtų geriau.
Saulės mįslės
Geriau įsižiūrėti norima ir į Saulę – po sėkmingų misijų Marse NASA nusitaikė būtent ten. „Pirmąkart mes ketiname aplankyti gyvą, kvėpuojančią žvaigždę, – sakė NASA centrinės būstinės mokslininkė Lika Guhathakurta. – Tai netirtas Saulės sistemos regionas, ir atradimų tikimybė yra didžiulė“. Būsimosios misijos vardas – „Saulės zondas plius“. Taip pat vadinsis ir jau konstruojamas karščiui atsparus erdvėlaivis, kuris paners giliai į žvaigždės atmosferą. Skrydis numatomas 2015-aisiais ir truks septynerius metus. Fizikai tikisi, kad per tą laiką zondas įmins dvi didžiąsias astrofizikos mįsles – Saulės vainiko karštį ir Saulės vėjo reiškinį.
Saulės vainikas – išorinė Saulės atmosfera – mokslininkus intriguoja tuo, kad yra kur kas karštesnė, nei pats Saulės paviršius. Šis reiškinys mokslui žinomas daugiau nei 60 metų ir iki šiol nėra paaiškintas. Vis dar neįminta ir vadinamojo Saulės vėjo mįslė: Saulė reguliariai išmeta didelį energijos krūvį turinčių dalelių, kurios skrieja per visą Saulės sistemą milijonų kilometrų per valandą greičiu. Įdomu tai, kad žvaigždės paviršiuje nėra jokio kryptingo dalelių judėjimo, tačiau tarp planetų siaučia tikri dalelių „štormai“. Iki šiol nežinoma, kas juos sukelia. „Kad įmintų šias paslaptis, zondas paners į patį vainiką – ten, kur vyksta veiksmas“, – aiškino L.Guhathakurta. Arčiausiai prie Saulės zondas priartės per 7 mln. kilometrų. Ten žvaigždė atrodys 23 kartus didesnė nei iš Žemės. Iš anglies pluošto pagamintas zondo skydas turės atlaikyti didesnį nei 1400 laipsnių Celsijaus karštį ir radiaciją, kurios nėra tekę pajusti jokiam kosminiam aparatui. „Saulės zondas plius“ yra ypatinga misija, kurioje tikimės ištirti, atrasti ir geriau suprasti, – kalbėjo L.Guhathakurta. – Nekantraujame pradėti“.
