Šio nepaprasto padaro išvaizda buvo atkurta pagal gerai išsilaikiusią kaukolę, kuri buvo rasta Šepėjaus saloje, esančioje į rytus nuo Londono. Paukštis, pavadintas Dasornis emuinus, gyveno maždaug prieš 50 mln. metų.
Pasak Vokietijos Šenkenbergo tyrimų instituto paleontologo Geraldo Mayro, Dasornis buvo „panašus į vandenyne prisitaikiusią gyventi žąsį, kuri pagal dydį beveik prilygo mažam lėktuvui.“
„Mūsų dienomis toks gyvūnas atrodytų labai neįprastai, tačiau keisčiausia tai, jog jo snapo kraštai buvo su aštriomis į dantis panašiomis išaugomis“, – sakė mokslininkas.
Kaip ir visi paukščiai, Dasornis neturėjo tikrųjų dantų, sudarytų iš emalio ir dentino.
Tačiau kauliniai „netikrieji dantys“ būdingi nemažai pelagorniais vadinamų seniai išnykusių paukščių grupei.
Pasak G.Mayro, į dantis panašios išaugos šiems sparnuočiams tikriausiai padėdavo skriejant virš jūros sučiupti ir išlaikyti žuvis bei kalmarus.
„Įprastu snapu tokį grobį būtų sunku išlaikyti, o netikrieji dantys išsivystė, kad lesalas neišslystų“, – aiškino mokslininkas.
Tyrimo rezultatai išspausdinti Didžiosios Britanijos paleontologijos asociacijos leidžiamame žurnale „Palaeontology“.
