Profesorius Nicholas Christakis: laimė, kaip ir stori pilvai, yra užkrečiama

Sociologas Nicholas Christakis yra Harvardo universiteto medicinos ir sociologijos profesorius. Jis 20 metų rūpinosi mirštančiaisiais, o dabar yra vadinamas žmonių santykių ekspertu ir vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių.
N.Christakis pastebėjo, kad laimingieji ir nelaimėliai laikosi kartu.
Nicholas Christakis pastebėjo, kad laimingieji ir nelaimėliai laikosi kartu. / Wired.com nuotr.

Interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ jis atskleidžia žmonių patraukliausias savybes ir iki šiol dar neįvertintą tarpusavio bendravimo aspektą.

– Skaitydamas jūsų darbus vis pagalvodavau apie Ciceroną, kuris teigė, kad „draugas yra kaip kitas aš“. Bet jūs lenkiate net šį Romos filosofą. Jūs teigiate, kad mūsų draugai yra tie žmonės, kurie mus padaro tokiais, kokiais mes esame.

– Matyt, taip, jei jūs taip formuluojate. Tokie, kokie mes esame laimingi, kokius filmus mėgstame, mūsų nuovargis, nugaros skausmai, depresijos, narkotikų vartojimas, netgi kaip mes mirštame – visa tai turi labai daug bendro su mūsų draugais.

– Teigdamas, kad stori pilvai yra užkrečiami, jūs 2007 metais pirmą kartą sukėlėte tikrą ažiotažą.

– Atgarsis buvo tikrai neįtikėtinas. „New York Times“ tai pavadino taip: „Dėl jūsų priaugto svorio kalti jūsų draugai“. Vienas britų laikraštis rašė atvirkščiai: „Jei jūsų draugai išsipučia, tai jūs esate kaltas“.

– Jūsų teiginiai iš tiesų buvo provokuojantys. Teigėte, kad tukimu galima užsikrėsti kaip gripu. Kaip priėjote prie tokios išvados?

Taip kaip antsvorį turintys žmonės, taip ir laimingieji ir viskuo nepatenkintieji laikosi kartu. Bet ir šiais atvejais jų nuotaika priklauso ne tik nuo jų draugų nuotaikos, bet ir nuo to, kaip maloniai jaučiasi jų draugai.

– Naudojomės Framinghamo studijos duomenimis. Šiame mažame miestelyje netoli Bostono, nuo 1948 metų epidemiologai reguliariai surašinėdavo gyventojų sveikatos būklę ir gyvenimo aplinkybes. Jie žinojo, kas su kuo dirba, kas su kuo draugauja ir kas kokiomis ligomis serga.

Šiuo metu mes jau turime tų žmonių vaikų ir anūkų duomenis. Nors jie gyvena skirtingose valstijose, tačiau mes žinome, kur konkrečiai jie yra. Į kompiuterių duomenų bazes mes įkėlėme 100 tūkst. ranka rašytų adresų. Tyrimo metu mes pastebėjome, kad, pavyzdžiui, visi draugai turi antsvorio. Tie, kurie turi storą draugą,  57 proc. labiau rizikuoja patys tapti storuliais. Netgi tuomet, jei pats žmogus gyvena visai kitoje terpėje. Taigi, antsvoriui įtakos turi ne tik aplinka.

– O jei stori pilvai buvo jau iki prasidedant draugystei? Galbūt stori žmonės tiesiog laikosi vienas kito.

– Mes žinome, kad draugystė užsimezgė prieš tai, kai vienas, o po to ir kitas priaugo svorio. Ar žmonės bendrai atranda apsirijimo džiaugsmą? Žinoma. Tačiau jie gali ir nuo tų žmonių užsikrėsti, kurie yra liekni ir mažai valgantys, tačiau bendrauja su antsvorį turinčiais žmonėmis.

– Paaiškinkite.

– Tai atsitinka tuomet, kai pasikeičia požiūris į išsipūtusį pilvą. Kodėl jūs turėtumėte atsilaikyti, jei jūsų draugas jums sąmoningai signalizuoja, kad keli papildomi kilogramai nėra jau taip labai blogai? Kiek jis pats sveria, yra antraeilis dalykas. Vėliau mes pastebėjome, kad panašiai yra su rūkymu ar net bendru laimės jausmu.

– Laimė yra užkrečiama?

– Būtent. Taip kaip antsvorį turintys žmonės, taip ir laimingieji ir viskuo nepatenkintieji laikosi kartu. Bet ir šiais atvejais jų nuotaika priklauso ne tik nuo jų draugų nuotaikos, bet ir nuo to, kaip maloniai jaučiasi jų draugai.

– Tai galbūt paaiškina, kodėl vokiečiai yra amžinai nepatenkinti arba iš kur yra kilęs tiesiog lėtinis amerikiečių optimizmas. Nes abu fenomenai laimės tyrėjams yra mįslė.

– Taip. Kodėl vokiečiai yra tokie „vokiški“? Taip yra ne tik dėl to, kad mus vaikystėje auklėjo vokiškai ar amerikietiškai. Kultūrą sudaro socialinis tinklas, kuriame žmonės stiprina vienas kito požiūrį.

– Jei laimė ir įpročiai yra užkrečiami, pakeisti draugų ratą, kad gyventum geriau, skamba viliojančiai. Su keliais draugais dėl to atsisveikinote?

– Nė su vienu. Aš esu draugiškas žmogus. Toks radikalus žingsnis dažniausiai nepriveda prie gero. Jei jūs nuspręstumėt atsisakyti antsvorį turinčio draugo, jūs nenumestumėte nė gramo. Santykių praradimas veda prie dar didesnio antsvorio. Tai mes irgi įrodėme.

– Kaip iš viso sugalvojote tirti mūsų pažįstamų įtaką mūsų gyvenimui?

– Mano mama nepagydomai susirgo, kai man buvo šešeri. Todėl studijavau mediciną. Norėdamas padėti mirštantiems, atradau paliatyviąją mediciną. Taip susidūriau su našlės efektu – partnerio mirtis, statistiškai žiūrint, sutrumpina kito partnerio gyvenimą. Aš norėjau išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą