Tačiau ar televizija – tai tik pramogos, žinios, reklama, ar yra ir kita jos pusė – smurto skatinimas, kuris turi negrįžtamų pasekmių.
Kas ta televizija?
Pasaulinė televizijos diena (World Television Day) Jungtinių Tautų paskelbta tarptautine nuo 1997-ųjų lapkričio 21-osios. Kodėl būtent taip neseniai? Kaip bebūtų paradoksalu, skelbiant šią dieną tarptautine, Vokietijos delegacija pažymėjo, jog „televizija yra vienintelė informacijos priemonė, kuri neprieinama didžiajai pasaulio daliai, todėl tai – turtingo žmogaus diena“. Ar tikrai?
Iš tiesų televizija – neišsipildžiusios žmogaus svajonės simbolis.
Iš tiesų televizija – neišsipildžiusios žmogaus svajonės simbolis. Apklausos rodo, kad iki šiol didžiausia kiekvieno amerikiečio (dabar jau – lietuvio) svajonė – pakliūti į TV (nesvarbu, dėl kokios priežasties, svarbu, kad kiti sakytų: „O, jį (ją) parodė per teliką). Alas Bundy, Homeris Simpsonas myli TV labiau už viską (su retom išimtim). Vaikai zirzia, jog nori būti tokie, kaip tas ir anas per TV. Suaugusieji daro tą patį. Paprasčiau kalbant, televizija užima didžiąją dalį mūsų gyvenimo – nuo mūsų svajonių, TV žiūrėjimo iki jo aptarinėjimo.
Įsimintinas 2000-2001 m. Lietuvoje rodytas humoro serialas (beje, bene linksmiausias ir išradingiausias iš visų matytų) „Nekenčiu reklamos“, kuriame vaidino nepakartojamasis Rolandas Kazlas. Tai buvo itin kritiškas požiūris į televiziją. Dabar jau tokio serialo niekas per lietuviškąsias TV stotis nerodytų – tabu.
Smurtas ir tuštuma
Iki dabartinės, skaitmeninės televizijos nuo pirmosios (elektromechaninės) praėjo 124 metai. Elektroninės TV transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje 1931 m., 1950-aisiais atsirado spalvotoji televizija (Lietuvoje – atitinkamai 1957 ir 1975 m.). Ilgas kelias, ir daug visko per tą laiką įvyko.
Mokslininkas Nicholas Johnsonas yra sakęs: „Visa televizija yra edukacinė. Klausimas: ko ji moko?“ Į jo klausimą neblogai atsakė kitas mąstytojas Groucho Marxas: „Televizija – labai pamokanti. Kai tik kas įsijungia televizorių, einu į kitą kambarį ir skaitau knygą“.
Įdomių, šmaikščių, kandžių, taiklių frazių apie televiziją – daugybė. Tačiau labiausiai norisi pakalbėti apie „dėžės“ poveikį visuomenei. Taip, tiesa, yra daugybė gerų šviečiamųjų laidų apie gamtą, kitas tautas ir kt., yra tokių gerą nešančių laidų kaip „Bėdų turgus“, yra analitinių, profesionalių laidų įvairiais klausimais, kurios skatina susimąstyti. Tačiau faktas: be visagalės reklamos jos neišsilaikytų. O reklamuotis įvairios kompanijos nori dažniausiai ne tik tarp populiarių laidų, bet ir tarp to, kas didžiąją laiko dalį užpildo TV eterį.
Iš tiesų televizija taip pat yra ir tuštybės mugė.
Vienu žodžiu tariant, tai – smurtas. Beveik nerodoma filmų, animacinių filmukų, žinių be kraujo, žudynių. Toks įspūdis, kad vienintelė brukama atsvara šiems dalykams – saldūs šou, animaciniai filmai, saldžios dainos. Smurtas per TV (ir internetą, žinoma) daro įtaką tokiems įvykiams, kaip savižudybės, žmogžudystės, alkoholizmas.
Iš tiesų televizija taip pat yra ir tuštybės mugė. Kam teko sergant visą dieną nuo ryto iki vakaro praleisti maigant nuotolinio valdymo pultelį, tas supras, ką reiškia tuštumo jausmas: „Nieko gero nerodo“. Iš tikrųjų televizija tik kaip pigi kekšė gundo savo įvairiaspalviais apdarais, tačiau nieko įdomaus joje nėra. Tuščias riešuto kevalas. Nusibodusios reklamos. Dirbtinai sukurti herojai-pinigų mašinos.
Įdomu tai, kad televizija su politika susijusi abipusiu ryšiu. Ypač tai dabar pastebime, kai Seimo pirmininku tapo žymus TV šoumenas, parlamentaru – televizijai nebereikalingas girtas už vairo mėgęs pasivažinėti skaitovas. Tačiau televizija stovinčio vandens nepripažįsta. Vieni išeina – į jų vietą ateina kiti.
Gera naujiena
Šią pasaulinę televizijos dieną kol kas pastebėjau vienintelį tikrai pozityvų Lietuvai dalyką: šiandien vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime Estijos mieste Tartu buvo nuspręsta steigti bendrą Baltijos šalių televizijos kanalą. Šiuo atveju stipri televizijos jėga galėtų pabandyti suvienyti Baltijos šalis, nes Latvijos ir Estijos TV kanalus labai mažai kas žiūri, tai vis dėlto – Lietuvai artimiausios šalys…
Kažkas yra pasakęs: „Teatras – tai gyvenimas. Kinas – menas. Televizija – baldas“. Noriu tikėti, kad mūsų namuose po kiek laiko televizija taps daugiau nei išprotėjusiu baldu.
