Nesinervinkite — susidėvėjęs ar sugadintas banknotas dar nėra nurašytas.
Išskalbti ir suplėšyti
Lietuvos bankas, leisdamas į apyvartą naujus banknotus, numato ir vidutinę jo cirkuliavimo trukmę. Trumpiausiai apyvartoje išgyvena 10 litų banknotas — jo vidutinė cirkuliavimo trukmė yra devyni mėnesiai, 20 litų banknotas išgyvena dviem mėnesiais ilgiau, 50 Lt — 16 mėnesių, 100 Lt — 47 mėnesius, 200 Lt — 130 mėnesių. O 500 Lt banknotą galėtume vadinti tikru ilgaamžiu, mat jis gyvuoja net 200 mėnesių.
Tačiau gyvenime visaip nutinka — pinigai patenka į skalbiamąsias mašinas, išguli purve, lietuje ar ilgai veikiami tiesioginių saulės spindulių... „Didžiausias priešas popieriniams pinigams yra ugnis, o metaliniams — rūgščių poveikis. Vanduo, skalbimo priemonės gali susilpninti ar net panaikinti (priklausomai nuo poveikio intensyvumo) kai kurias banknotų apsaugos priemones, todėl gali kilti problemų atsiskaitant“, — aiškina Lietuvos banko Kasos departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Narkūnienė.
Ar į jūsų piniginę patekęs sugadintas ar susidėvėjęs banknotas bus priimamas kaip mokėjimo priemonė, priklauso nuo jo susidėvėjimo laipsnio. Neturėtų kilti problemų, jeigu jūsų banknotas yra suteptas, perplėštas, suplyšęs ar prirašinėtas ir jeigu ant jo yra išlikęs bent vienas serijos ir numerio užrašas bei trys ketvirtadaliai banknoto ploto. Jeigu tai yra monetos, ant jų turi būti atpažįstamas Lietuvos herbas ir nominalo skaičius.
Taip „nusigyvenusius“ pinigus jūs galite nemokamai pasikeisti į kokybiškus Lietuvos banko ir jo skyrių kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba bet kuriame komerciniame banke.
Jeigu taip sugadintus ar susidėvėjusius pinigus jūs dar galėtumėte išleisti parduotuvėje ar kitoje mokėjimo vietoje, tai to padaryti nepavyks, jeigu ant banknoto bus išlikę mažiau nei trys ketvirtadaliai, bet daugiau kaip pusė ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas arba pusė ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas bei jeigu ant jų bus išlikę mažiau kaip pusė ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Su tokiais pinigais kelias tik vienas — tiesiai į banką, kur juos nemokamai pakeis.
Tačiau jeigu jūsų banknotas neatitinka minėtųjų sąlygų, galite su juo atsisveikinti. Jo niekas nepakeis ir nekompensuos.
Lietuvos banko atstovė sako, jog mūsų piliečiai dažniausiai pinigus suplėšo arba išskalbia. Dėl susidėvėjimo centrinis bankas vidutiniškai išima penkiolika proc. banknotų: 10 Lt — 42 proc., 20 Lt — 18 proc., 50 Lt — 17 proc., 100 Lt — 8 proc., 200 Lt — 5 proc., 500 Lt — 13 proc.
Tačiau ieškoti patikimesnių banknotų neskubėkite, nes veikiausiai jų nerasite. Eurai ir litai yra maždaug tokio pat atsparumo, nes gaminami tose pačiose spaustuvėse, naudojant analogiškas medžiagas.
Nereikia specialiai valyti, dezinfekuoti ar plauti pinigų, nes centrinis bankas susidėvėjusius ar suteptus pinigus išima iš apyvartos. Pavalyti reikėtų tik išskirtinais atvejais, kai pinigai atsitiktinai labai smarkiai sutepami, pavyzdžiui, jei įkrito į dervą ar pan.
Pinigai gali susargdinti
Mokslininkai nustatė, kad pinigai, nuolat keliaudami iš rankų į rankas, tampa savotiška mikrobų veisykla — popierius palyginti šiurkštus, ant jo daug plaušelių.
Jeigu iš bankomato gaunamas banknotas santykinai yra švaresnis, tai pabuvęs turguje gali sukelti ligą net ir sveikam, stipriam žmogui. Mat ant jo susikaupia gausybė bacilų, kurios, patekusios į žarnyną, sparčiai dauginasi: per parą išauga 25-40 naujų bacilų kartų.
Bacilos nesunkiai nukeliauja į plaučius, kepenis, inkstus. Ypač pavojingi bacilų išskiriami toksinai. Organizmo intoksikacija gali pasireikšti vėmimu, galvos skausmu, viduriavimu, odos bėrimu. Mokslininkai mikrobiologai net sako, kad per pinigus galima užsikrėsti niežais, hepatitu A ir E, kuris vadinamas nešvarių rankų liga. Anot jų, užtenka tik palaikyti kupiūrą rankoje, ypač vasarą, o vėliau paliesti ta ranka lūpas ar nenusiprausus suvalgyti sumuštinį, ir gali pasigauti kokią nors ligą. Rizika dar padidėja, jei pinigus imate drėgna ranka.
Pavojus tyko ir parduotuvėse, kur prekiaujama nefasuotais maisto produktais, o pardavėjas yra kartu ir kasininkas.
Ko gero, litai nėra pati pavojingiausia medicininiu požiūriu valiuta pasaulyje. Kur kas atsargiau reikia elgtis su JAV doleriais, kurie į jūsų rankas pateko prieš tai apkeliavę visą pasaulį. Amerikos mokslininkai išsiaiškino, kad ant dolerių gyvena stafilokokų, streptokokų, plaučių uždegimo sukėlėjų ar net tropinių bacilų, jei anksčiau tas doleris buvo kur nors Afrikoje.
Mažiau pavojingos žmogaus sveikatai yra monetos. Mat metalas, skirtingai nei popierius, nesugeria baltymų ir riebalų, o varis ir sidabras apskritai turi antibakterinių savybių.
