Sociologai teigia, kad per kelis tūkstantmečius turtingiausia krikščionių tauta amerikiečiai yra vieni šykščiausių. Apie 20 proc. JAV krikščionių visiškai neskiria pinigų labdarai. Katalikai yra dar šykštesni – beveik trečdalis jų labdaringai veiklai neskiria nė cento, rašo slate.com.
Mokslininkų tyrimas sukėlė jautrią JAV krikščionių reakciją. Interneto portalų komentatoriai skatino šios religijos atstovus susirūpinti savo tikėjimo pagrindais.
Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad krikščionys iš tiesų yra tokie šykštūs. Visų pirma tikintieji yra kur kas dosnesni nei netikintys. Daugiau nei pusė laisvamanių visai neaukoja pinigų labdarai. Statistinis netikintis amerikietis labdarai skiria mažiau nei procentą savo pajamų.
Tuo tarpu krikščionis vidutiniškai paaukoja tris procentus savo pajamų, evangelikas liuteronas – net 8,2 proc.
Pagal krikščionybės principus rūpintis skurstančiais ir padėti Bažnyčiai vykdyti savo misiją yra kiekvieno tikinčiojo pareiga. Tačiau paaukoti pinigai ne visuomet panaudojami tiesiogiai krikščioniškiems tikslams pasiekti. Dauguma mišių metu surinktų aukų skiriama Bažnyčios administracinėms išlaidoms: pagalbiniam personalui ir patalpoms išlaikyti.
Apie 20 proc. JAV krikščionių visiškai neskiria pinigų labdarai. Katalikai yra dar šykštesni – beveik trečdalis jų labdaringai veiklai neskiria nė cento.
Tyrimą atlikę sociologai teigia, jog tikinčiųjų paaukoti pinigai daugiausia išleidžiami vietos parapijoje. Tik nedidelė šių lėšų dalis skiriama spręsti skurdo problemoms ar kitoms tiesioginėms Bažnyčios misijoms.
Atskyrus Bažnyčią ir valstybės institucijas pinigų pritraukimas tapo vienu svarbiausių dvasininkų rūpesčių. Ši problema buvo sprendžiama įvedant įvairius mokesčius: nuo suolo iki turto mokesčių.
Keičiantis kartoms, atsirasdavo vis originalesnių būdų, kaip padėti Bažnyčiai. Šiandien gatvėse galima aptikti į bankomatus panašių aparatų, kurie aukas nuskaito iš tikinčiųjų mokėjimo kortelių, kartu suteikiama proga užsidirbti taškų kelionėms lėktuvu.
Dauguma JAV krikščionių priklauso bažnyčioms, kurios prašo paaukoti dešimtadalį savo pajamų. Tai iš Senojo Testamento atkeliavusi tradicija, pagal kurią tikintieji Bažnyčiai privalėjo skirti 10 proc. užauginto derliaus.
Vis dėlto vos dešimtadalis JAV krikščionių laikosi tokio aukojimo principo. Kyla klausimas, kodėl tikintieji, taip aktyviai skatinami Bažnyčios, aukoja daug mažiau nei prašoma.
Savo knygoje Jamesas Hudnutas-Beumleris teigia, jog dešimtinės prašymas buvo dar 19 amžiuje sąmoningai sugalvota kunigų strategija, kuria stengtasi įtikinti tikinčiuosius, jog tokia duoklė yra pagrįsta teisiškai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 76 proc. krikščionių neskirtų Bažnyčiai dešimtadalio savo pajamų net prašomi.
Tačiau tiek ankstesniais laikais, tiek dabar krikščionys abejingi tokiems reikalavimams. Vieni tai supranta kaip prievartą, kiti – kaip primityvią Biblijos interpretaciją.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 76 proc. krikščionių neskirtų Bažnyčiai dešimtadalio savo pajamų net prašomi. 59 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog Bažnyčia neturi teisės reikalauti iš tikinčiųjų konkrečios sumos.
Anot sociologų, toks krikščionių šykštumas gali būti aiškinamas jų nepasitikėjimu Bažnyčia, kuriai aukojama. Apklausos duomenys atskleidė, kad daugiau nei pusė liuteronų, presbiterionų, katalikų ir baptistų paprasčiausiai nepasitiki, kaip ir kas skirsto iš aukų sukauptus fondus.
Manoma, kad tikintiesiems trūksta informacijos, kur panaudojami paaukoti pinigai. Kita vertus, retą krikščionį motyvuos faktas, kad jo pinigai skiriami šildymo sąskaitoms apmokėti.
Neseniai viena Čikagos bažnyčia paskelbė, kad visos iš parapijiečių surinktos aukos bus skirtos labdarai, o administracines išlaidas apmokės privatūs rėmėjai. Internetiniame puslapyje parapijiečių prašoma patarimų, kaip pasielgti su surinktomis lėšomis. Tokiu būdu skatinama aukoti savanoriškai, o ne priverstinai.
Amerikiečių bažnyčios visuomet pasižymėdavo sumanumu, kaip tikėjimą sutapatinti su materialiąja gyvenimo puse. Vartotojiškos visuomenės kontekste kunigai tampa tarsi prastais prekybos agentais, nesugebančiais parduoti savo prekės. Galbūt šiuolaikiniai krikščionys yra tiesiog nusivylę klientai?..
