-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Žmogus, kuris žinojo viską. Apie starką

Trečias įrašas. Gamyba. Priešais mane „Starkos“ butelis. Žiūriu į jį ir bandau įsivaizduoti, kaip jis atrodė prieš kokį šimtą metų. Ar dar seniau. O gal tai buvo apskritai ne butelis? Gal smuklėje jos įpildavo iš ąsočio? O į jį iš tos pačios statinės, kurioje ir brandindavo.
Obuoliai
Kriaušės / Fotolia nuotr.

Tačiau bazinis receptas liko tas pats. Sunku patikėti, ar ne? Kad, kai viskas keičiasi ir kinta, kažkas išlieka ištikima tradicijoms. Tegul tai ir tik gėrimas.

Skaitau receptą ir galvoju, ar ne per smagiai aš pavadinau savo rašinius? Žinau, kad antpilui reikia atrinkti obelų ir kriaušių lapus. Ir iškart daugybė klausimų – kada juos geriausia rinkti? Skabyti nuo medžių ar jau nukritusius? Žali jie turi būti ar šiek tiek padžiūvę? Ar turi reikšmės medžio rūšis? Velnias žino, nors imk ir pakramtyk. Jeigu antaninio obuolio skonis skiriasi nuo grabšteino, gal ir jų obelų lapų skoniai skiriasi?

Jeigu antaninio obuolio skonis skiriasi nuo grabšteino, gal ir jų obelų lapų skoniai skiriasi?

Arba toliau – šiuos lapus reikia užpilti tam tikros koncentracijos etilo alkoholiu. Aha, tiesiog spiritu. Bet kokios koncentracijos? Kada per stipru, o kada per silpna? Ir kiek laikyti užpylus? Na, čia lengviau – kol kvapas pasufleruos, kad branda pasiekė savo apogėjų.

Kuo daugiau žinai, tuo daugiau supranti, kad nieko nežinai. Sakysim, aš nei velnio nesuprantu, ką ir kaip galutiniam skoniui suteikia technologijos. Aš nieko nesuprantu apie šešiapakopę filtravimo sistemą. Tai yra, suprantu, kad joje šešios pakopos, ir ji filtruoja. Bet ką ji konkrečiai suteikia, aš nežinau.

Arba, dar vienas – ką reiškia filtravimas atvirkštinės ozmozės būdu? Taip, galiu pakamuoti „Google“ arba „Wiki“, surasiu, išsiaiškinsiu. Bet vėlgi, tikrai nepasakysiu, koks jo efektas galutiniam rezultatui. Bet jeigu taip daro, vadinasi tai duoda efektą.

AB „Stumbras“ nuotr./„Starka“
AB „Stumbras“ nuotr./„Starka“

Kadangi „Starka“ gaminama iš būtent taip išfiltruoto geriamojo vandens, ir kadangi to negana – papildomam skaidrumui pervaroma per papildomus specialius filtrus. Ir todėl visuomet sakau, tam ir yra profai, kad jie žinotų tuos dalykus. Juk negali būti visko ekspertu.

Beje, esu tikras, kai „Starka“ pirmą kartą nužengė nuo recepto į statinę, tokių filtrų tikrai nebuvo. Ir tai, ko gero, pagrindinis dalykas, kuo šiandiena gali praturtinti tradicijas – pažangiomis technologijomis ir mokslo logika.

Ypač dabar, kai rinka nusistovėjo ir liovėsi būti kočiojama pirmųjų kapitalizmo gūsių. Kai buvo brukamas bet koks brudas. Pamenu, iškart po nepriklausomybės, „Starkų“ buvo tiek, kad parduotuvėje galvą galėjai nusisukit sukaliodamas po etiketes. Kol 2001 m. buvo organizuotas aklas ragavimas, po kurio ir paaiškėjo, kas yra pogrindyje išpilstyti nuodai lapėms, o kas – tikroji „Starka“. Šiuo metu, beje,  gaminama „Stumbre“.

Taigi, jeigu visko pats nežinai, gal verčiau pasitikėti tais, kurie įrodė, kad tai žino?

Fotolia nuotr./Kriaušės
Fotolia nuotr./Kriaušės

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius