Kuo turtingiau, tuo... skurdžiau
Gamtos ritmams paklūsta ir žmonės. Pastebėję, kad saugesnėje aplinkoje gyvūnai atsiveda mažiau, tačiau stambesnių jauniklių bei labiau rizikuoja išnykti, mokslininkai tariasi suradę senėjančių turtingųjų pasaulio valstybių problemos raktą.
Sidnėjaus Macquarie universiteto doktorantas Danielis Falsteris su kolegomis sukūrė modelį, kuris atkartoja evoliucinius procesus augalų ir gyvūnų karalystėse, pradedant drugeliais ir baigiant mumis pačiais. Modelis leidžia nuspėti, kaip evoliucijos iššūkiai tam tikroms rūšies savybėms - pavyzdžiui, laikui, kurį tėvai skiria jaunikliams – ilgainiui jas pakeis. Paaiškėjo, kad nesaugioje aplinkoje gyvūnai išaugina daugiau jauniklių, tačiau jie būna smulkesni.
Kita vertus, stambesni gyvūnai ir augalai, neturintys rimtų konkurentų ar priešų, gali sau leisti sumažinti palikuonių skaičių ir skirti daugiau energijos jiems užauginti. Todėl atžalos ilgainiui užauga vis didesnės. Tačiau prie gero gyvenimo įpratusioms rūšims išnykimas gresia dar labiau nei toms, kurios kasdien grumiasi dėl vietos po saule.
„Jei kinta gyvenimo sąlygos arba į sistemą ateina naujas plėšrūnas, reikalai gali staiga pablogėti“, – teigia D.Falsteris. Neatsitiktinai daugelis nykstančių gyvūnų rūšių retai poruojasi, veda stambius palikuonis ir labai sunkiai atsigauna net ir po nedidelių populiacijos kritimų. Mokslininkai tikisi, kad jų modelis padės biologams išsiaiškinti, kodėl kai kurios rūšys išnyksta, taip pat – ir kai kuriuos žmogiškosios prigimties aspektus.
„Žmonėms tampant turtingesniems, o juos supančiai aplinkai – saugesnei, pastebime augantį tėvų susirūpinimą atžalų gerove ir vis mažėjantį vaikų skaičių“, – sako doktorantas ir pateikia pavyzdį su šeimos narių skaičiumi išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse. „Šio modelio prognozės tiksliai sutampa su tuo, ką matome lygindami įvairias šalis tikrovėje“, – tvirtina jis. Vadinasi, artėjanti ekonominė krizė galbūt dar išeis į gera – visai įmanoma, jog nerimas dėl saugumo gali teigiamai atsiliepti gimstamumo rodikliams.
Dukart du lygu „daug“
Kol vieni rūpinasi dėl demografijos skaičių, kiti nesuka galvos dėl jokių kiekių apskritai. Pasirodo, pasaulyje vis dar yra tokių laimingų žmonių, kuriems matematika paprasčiausiai neegzistuoja.
Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai, tirdami retas pietų Amerikos tautelių kalbas, aptiko unikalią kalbą, kurioje neegzistuoja skaitmenų sąvoka. Kitaip tariant, kalboje nėra tokių žodžių, kaip „vienas“, „du“, „trys“ ir panašiai.
Kalba taip pat unikali tuo, jog ji gyva, ja kalba dabar gyvenantys žmonės. Vadinamąją „Piraa“ kalbą vartoja šiek tiek daugiau nei 300 žmonių, gyvenančių šiaurės vakarų Brazilijoje. Pasak pagrindinio tyrimo vadovo Edvardo Gibsono, žmonės, šnekantys šia kalba, nenaudoja konkrečių skaitmenų sąvokų, jas pakeisdami žodeliais „šiek tiek“, „keletas“, ir „daug“. Paprašius šios kalbos atstovų pasakyti skaitmenis nuo 1 iki 10, skaitmenis nuo 1 iki 4 jie apibrėžė kaip „keletas“, o nuo 4 ir daugiau – žodžiu „daug“.
Neįprastos „skaičiavimo“ sistemos egzistavimą mokslininkai aiškina tuo, jog bet kokius daiktus nedideliais kiekiais žmogus sugeba įsiminti ir be skaičių. Didesnius daiktų kiekius mintyse pamatyti yra labai sudėtinga, todėl vietiniai ir apsiriboja žodeliu „daug“.
Lingvistai teigia pirmąkart susidūrę su kalba, kurioje nėra konkrečių kiekį apibrėžiančių sąvokų. Skaičiavimas yra viena iš įgimtų žmogiškojo pasaulio pažinimo proceso dalių, tačiau atradimas parodo, jog skaitmenis reiškiantys žodžiai anaiptol nėra neatskiriama kalbos dalis. Taigi pagaliau visi humanitarai turės rimtų argumentų, kodėl atsisako mokytis matematikos.
