Drebučiai ant kabliuko
„Sūdant“ guminukus neapsieita be kuriozų – kai kurie gamintojai guminukus prifarširuodavo tokiu kiekiu druskos, kad tie ėmė priminti želė saldainius. Dalies ekspertų teigimu, čia pirmavo amerikiečių kompanija „Gary Jamamoto“, kurios guminukai buvo tokie sūrūs, kad po kelių ešerio atakų šie masalai subyrėdavo į gabaliukus, o spiningininkas iš vandens ištraukdavo nuogą kabliuką. Tačiau įdomiausia ne tai, kad guminukai, įdaryti druska, byra, o tai, jog sūrymas, atrodo, tikrai patinka ne tik amerikiniams ešeriams, bet ir europiniams, taip pat – sterkams, lydekoms, vėgėlėms. Tiesa, nepastebėta, kad šamai žavėtųsi sūriais masalais.
Sūdyti masalai
Išradingi serbų meškeriotojai sukonstravo specialų įnagį, susidedantį iš dviejų pavadėlių su trišakiais, smaigo žuvelei tvirtinti ir auselės valui prisegti, kai Europa apribojo plėšriųjų žuvų gaudymą masalui naudojant gyvą žuvelę. Draškovičiaus montažu pakamanojus negyvą žuvelę, galima pasiekti tokių pat rezultatų kaip ir naudojant gyvą mailių. Ypač populiarus šis būdas tapo, kai Oliveris Portraitas, reklamuodamas sterkų meškeriojimą Radutoje (Rumunija), ištrimitavo, kad Draškovičiaus montažas rodo stebuklus.
Europa užkibo ant Draškovičiaus meškerės taip pat kaip masalinių žuvelių besigviešiantis sterkas. Kartu su Draškovičiaus montažais būdavo parduodami sūdytų žuvelių prikimšti stiklainiukai. Sūrias žuveles stverdavo ne tik sterkai, bet ir lydekos. Dysnose ne kartą, pristigę saulažuvių, ant „klumpės“ kabliuko verdavome kilkės (sūdytas brėtlingis) galvą ar uodegą ir rezultatas būdavo nė kiek ne prastesnis nei meškeriojant nesūdyta žuvele. Kartą teko matyti, kaip Luodykštyje du meškeriotojai lydekas gaudė sūdytomis strimelėmis užtaisytais skrituliais. Rezultatas nebuvo stulbinantis, tačiau margašonės ragavo strimeles ir nespjaudė į tokį egzotišką masalą. Tad sūrūs masalai – realus dalykas.
Naujos tendencijos
Dabar guminukų gamintojai sumaniai išnaudoja plėšriųjų žuvų simpatiją sūriems masalams, tačiau į guminukus įterpiama ne paprasta, o kvapni druska. Šie masalai – naujos kartos produktas, o ne silikono ir druskos mišinys. Japonų kompanijos „Megabas Vios“ ekspertai pabrėžia, kad druska, naudojama „Rocky Fry“ serijos guminukams pagardinti išmirkyta kvapniųjų medžiagų ir feromonų sirupuose. Toks masalas paskui save palieka aromatų šleifą, o kai ešerys jį pastveria tai pajunta malonų sūrumą.
Naujos kartos guminukai pirmiausia išpopuliarėjo Japonijoje, todėl juos gamina ne viena kompanija, tačiau jie – brangūs. Tad nenuostabu, kad jais labiausiai domisi japonai, besivaikantys naujovių ir negailintys tam lėšų. Daugelis japonų, meškeriojančių ešerius, nesusimąstydami perka garsųjį sūrų „“Keitech“ kompanijos modelį „Custom Worm Swing Impact“. Šiandien tai vienas elitiškiausių masalų. Kiek pigesnė kompanijos „Reins“ produkcija, tačiau, japonų nuomone, populiariausių modelių „Reins Curly Curly“ arba „Reins G-Tail Saturn“ aromatas silpnesnis, vadinasi šie guminukai ne tokie veiksmingi.
Jungtinėse Valstijose susižavėjimas „sūriu silikonu“ dar netapo visuotinis, nes jaučiamas tam tikras skepticizmas tokių masalų kaip „Berkley“ kompanijos „Gulp“ serijos guminukai atžvilgiu. Beje, jie prieinami ir Europoje, tačiau meškeriotojai kol kas renkasi tikrą slieką, o ne dirbtinį, kad ir koks tikroviškas jis būtų. Antra, kol kas europiečiai ištikimi savo tradicijoms, kurios kažkada pagrindė meškeriojimo negyvomis žuvelėmis stilių, ir renkasi dirbtines žuveles, o ne sliekų ir dėlių imitacijas. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų kontinente apsiribojama labai vykusiais naujos kartos „Quantum Slendry“ bei „Quantum Fredil Shad“ guminukais, idealiai atitinkančiais plėšriųjų žuvų gaudymo „drop-shot“ metodu stilių.
