Prieš ketverius metus Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pradėjo koncertais žymėti lygiadienius, kai dienos ir nakties laikas susilygina. Šių metų pavasarį Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ Šv. Kotrynos bažnyčioje ragino iš žiemos miego stingulio pabusti ir persiristi į aktyvųjį metų laiką, o vakar kvietė sugrįžti į ramųjį metų laiką. „Mes turime sugrįžti labiau į vidų, į savo vidų, į namų vidų“, – sakė Aistė.
Apie rugsėjo 20 d. visame pasaulyje dienos ir nakties laiko trukmė tampa vienoda. Nuo lygiadienio šauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną, t.y. žymi rudens pradžią, o Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį ir žymi pavasario pradžią.
Lietuvių proseniai per rudens lygiadienį skaičiuodavo derlių ir dėkodavo Žemėpačiui, Žemynos vyrui, aukodavo jam gyvulius, dažniausiai tai būdavo ožys, nes jis laikytas vaisingumo simboliu.
Rudens ir pavasario lygiadienių paminėjimui skirti koncertai nuo kitų Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ pasižymi itin jausminga, po Šv. Kotrynos skliautus sklandančia nuotaika, griausmingais muzikos garsais užliejančia energija, menišku apšvietimu ir pagonišką prieskonį turinčiomis Aistės suknelėmis, kurias koncerto metu ji keitė net tris kartus.
Koncerto metu skambėjo gerai žinomos ir pamėgtos klausytojų dainos iš paskutinio albumo: „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, duetai iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“, kiti kūriniai iš kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir grupės „Skylė“ bagažo.
Vakaro staigmena buvo Neda Malūnavičiūtė, kuri talkino grupei grodama fleita. Šv. Kotrynos bažnyčioje Aistės Smilgevičiūtės balsas ir grupės „Skylė“ bei styginio kvarteto atliekama muzika suskambo ypatingai, griausmingai, virpančiai. Pilnutėlė Šv. Kotrynos bažnyčios salė ir nuoširdi žiūrovų reakcija, gerbėjai dovanojo Aistei gėles, salėje netilo plojimai, šūksniai, o pasibaigus koncertui ovacijos dar netilo ilgą laiką.
