Sausio 31 dienos popietę trys Green White Boys keliauninkai jau lūkuriavo prie prekybos centro „Savas“, kur laukė ketvirtojo kėlionės dalyvio M., kuris buvo atsakingas už kelionę į Kauno oro uostą, iš kurio laukė kelionė į Švediją.
Kaunas - Švedija
Oro uosto darbuotojams patikrinus bilietus bei rankinį bagažą, kuriame nieko, apart būtiniausių drabužių ir maisto atsargų, geresnio nerado, praleidžia prie vartų, kur laukiame lėktuvo. Dviems kelionės dalyviams L. ir K. tai pirmasis skrydis lėktuvu. Pasiekus lėktuvą dalinamės kramtomosios gumos atsargomis ir išklausome saugumo instruktažo.
Pirma valanda skrydžio įveikta ir mes Švedijos miestelio Skavsta oro uoste. Kadangi buvome nusiteikę nakvoti oro uoste, išeiname apsižvalgyti į lauką ir ten sutinkame gerąjį švedą, kuris buvo aptarinėjamas visos kelionės metu. Taigi, nuo pradžių.
Švedija, lauke - 5 laipsniai šalčio, stovime šalia oro uosto, kur iš Kauno į Švediją grįžęs vietinis verslininkas (?) susidomėjo mūsų kelione ir... nakvyne. Paaiškinome, kad ketinome nakvoti oro uoste ir jis buvo itin nustebęs mūsų pasiryžimu. Pasirodo, gerasis švedas turi pažįstamą lietuvį Romą (!), su kuriuo jam susisiekti nepavyko. To pasekoje, sulaukėme netikėtos dovanos - 1000 kronų.
Padėkoje už finansinę pagalbą skubame į oro uosto motelį, kuriame užsisakom kambarį už 700 (?!) kronų. Įsikūrę savo jaukiame kambaryje bei atsigavę po vietinių žmonių gerenoriškumo lekiame į oro uosto parduotuvę apsipirkti tam, jog galėtume tinkamai sutikti keliauninko k. dvidešimtąjį gimtadienį. Tiesa, apsipirkimas ir vėl nepraeina taip įprastai kaip Lietuvoje.
Grįžę į motelį nusprendėme likusias 6 kronas išbandyti lošimų automatuose. D. ir K. įmeta į automatą likusias metalines monetas (bendroje sumoje turime ~2.5 lito) ir pasirenkame žaidimą. Sakoma, durniams sekasi. Ir tai ne išimtis. Iš viso labo 6 kronų išspausdiname čekį, kuriame rašoma, jog laimėjome 250 kronų. Argi ne puiku?
Pavakarojame, ryte pasimėgaujame viešbučio švedišku stalu ir tęsiame savo kelionę. Prieš akis - trijų valandų skrydis į Gironą (Barselona).
Skvasta - Girona - Barselona
Kylame į dangų ir prieš akis - jau minėtos trys valandos skrydžio. Šįsyk skrydis daug ilgesnis, tačiau kortų žaidimai ir „Geriausios Šerloko Holmso ir Daktaro Vatsono istorijos" padeda įveikti ir šį kelionės etapą ir keturi Green White Boys nariai sėkmingai pasiekia Gironą, iš kurios turime keliauti į Barseloną.
Kadangi turėjome Barselonoje savo gidą, neilgai trukus išsiaiškinome, kad turime pirkti 23 eurus kainuojančius autobuso bilietus ir keliauti į Barselonos autobusų stotį. Nieko nelaukę tai ir darome bei sėdame į autobusą, kuris po gerų 10 minučių pajuda tikslo link.
100 kilometrų atstumą mūsų transporto priemonė pasiekia per kiek daugiau nei pusantros valandos ir štai išvystame kelionės gidę S., kuri pradeda gailėtis, jog pamiršo paprašyti lietuviškų cigarečių (Lietuvoje jos dvigubai pigesnės), tačiau mes į tai per daug nekreipiame dėmesio ir paprašome, jog surastu mums nakvynę.
Barselona - diena prieš rungtynes
Apsistojame „Be Sound“ motelyje, kuriame įsikūrę iškart išsiruošiame į pažintinę kelionę po vietines parduotuves, kebabines ir šiaip lankytinas vietas.
Paragavę turkiškai ispaniškų kebabų, nusprendžiame, išmėginti Sangrios, kuri čia kainuoja vos 1 eurą! Kartu su mūsų gide keliaujame į motelio laisvalaikio zoną, kur mėgaujamės stalo futbolu, Sangria bei dalinamės kelionės bei gyvenimo įspūdžiais.
Neilgai trukus sulaukiame vietinio ispanų jaunimo pasiūlymo pažaisti pokerį. Deja, žaidimas nevyko iš pinigų, tačiau privalėjome apginti Lietuvos garbę, mat ispanai įsivaizduoja, jog Lietuva tai kažkur Rusijoje.
Pirmoje pokerio partijoje triumfuoja L., kuris „heads-up“ kovoje nugali ispaną (vardas nežinomas). Antroje partijoje nuojautą pasitelkęs K. (rankoje 6 ir 2 skirtingų spalvų) „heads-up“ kovoje nugali tą patį ispaną ir lietuviai švenčia pergalę - 2:0.
Barselona - rungtynių diena
Rungtynių dienos rytas nebuvo itin lengvas ir tik 2 (iš dabar jau 5 žmonių) keliauninkai mėgaujasi motelio pusryčiais. Kelionės gidei išvykus į savo gyvenamąją vietą ir pažadėjus, jog šiandien mūsų laukia pietūs jos namuose, nusprendžiame, apžiūrėti miestą, paklaidžioti Barselonos skersgatviais, o galiausiai mūsų laukė kelionė į kitą Barselonos galą.
Taigi keliaujame toliau. Pasiekiame metro stotį ir iš pirmo karto (!) atvykstame į reikiamą vietą, kur mūsų laukė S. Keliaujame į svečius pas vietinę lietuvaitę, kuri paruošė mums puikius pietus. Tačiau visa tai neapsiejo be patyčių, kurias patyrėme dėl išleidžiamos pinigų sumos maistui (mat jai šie pietūs kainavo 1,5 euro).
Papietavę, susipažinę su kolegės kambariokais pagaliau traukiame link Palau Blaugrana arenos. Nors keliaudami į svečius pas gidę S. nesusidūrėme su kėblumais, tačiau keliaujant link arenos, kur žais Kauno „Žalgiris“, teko nemažai paklaidžioti. Kaip bebūtų, areną pasiekiame likus valandai iki rungtynių, gauname bilietus ir žengiame į Palau Blaugrana areną.
Palau Blaugrana arena
Prie įėjimo mus pasitinka apsauga, kuri, kaip bebūtų keista, patikrina tik L. kuprinę, kurioje randa vėliavas (kuprinė su dvigubu dugnu, kuriame krūva guminukų) ir nieko daugiau. Pasiekiame savo sektorių, kuriame suskaičiuojame 15 vietinių (o gal ir ne) lietuvių, kurie atrodo kaip po geros degustacijos.
Pasikabinę vėliavą bei šalies trispalvę laukiame rungtynių pradžios, tačiau mus „saugojusiam“ ispanui nepatiko tai, jog mūsų vėliava dengia kėdes, todėl buvome priversti rasta geresnę vietą - mums tai pavyksta.
Rungtynės prasidėjo. Palaikymas daug vilčių neteikė, o vietinių lietuvių nusiteikimas buvo išties keistas. Tačiau nepaisant to, karts nuo karto pavyko prarėkti puikiai komandą palaikusius ispanus. Vietinių lietuvių užsivedimo komandos palaikymo atžvilgiu nepakėlė ir K. pikti raginimai.
Nors trys rungtynių kėliniai ir galėjo suteikti vilčių iškovoti pergalę, tačiau po rungtynių sirenos komandai tenka ploti tik iš kovą iki paskutinės rungtynių minutės.
Tradiciškai po rungtynių pasitinkame savo šalies bei miesto krepšininkus, kurie dėkoja už palaikymą bei atsiprašo už prastą žaidimą. Paulius Jankūnas priėjęs padėkojo kiekvienam asmeniškai, komandos veteranas Dainius Šalenga neslėpė smalsumo ir pasidomėjo kaip mes čia atsidūrėme, o Mantas Kalnietis net nedvejodamas sutiko nusifotografuoti su M., kuris po bendros nuotraukos šokinėjo iš laimės.
Misija įvykdyta, laukiame kelionės namo
Po rungtynių ilgai nevakaroje grįžome į savo motelį, kur mūsų laukė paskutinė naktis Barselonoje. Rytą mūsų laukė kelionė į Barselonos autobusų stotį, vėliau kelionė į Gironos oro uostą, iš kurio skrisime atgal į Švediją.
Visas šis kelionės procesas neprailgo ir 10 vakarą mes jau lūkuriavome Švedijos oro uoste, kuriame laukė ilga naktelė prieš kelionę namo. Įveikę kovą su laiku, sėdame į lėktuvą ir po valandos skrydžio pasiekiame gimtąjį Kauną.
Tiesa, galbūt vertėtų papasakoti ir apie kartu su mumis gyvenusį kiną, kaip Švedijoje uždirbome nemažai pinigų ar kitas linksmybes, tačiau apie tai galite sužinoti tik prisijungę prie mūsų! Prisijunkite prie mūsų ir aktyviai palaikykite komandą!
