Premjera
Prancūzų dramaturgo, žymaus absurdisto Eugene Ionesco pjesė „Karalius miršta“ atgyja Klaipėdoje. „Kolektyviniame sode“ (Naujoji uosto g. 3) birželio 1 ir 2 dienomis vyks jaunosios režisierės Karinos Novikovos spektaklio „Karalius miršta“ premjera.
Spektaklyje vaidina Simas Venckus (Karalius), Justina Jukonytė (Karalienė Margo), Erika Gaidauskaitė (Karalienė Mari), Dominykas Malajevas ir Arūnas Mozeris (gydytojai), Giedrė Brazauskaitė (tarnaitė), Deivydas Jonauskas (sargybinis). Scenografija ir kostiumais rūpinasi Lauryna Liepaitė ir Agnė Kupšytė.
E. Ionesco „Karalius miršta“ interpretacijos
„Karalius miršta“ – pozityviai absurdiška ir neeilinė Eugene Ionesco pjesė sudėtinga savo struktūra. Kadangi „Karalius miršta“ yra pirmasis dramos spektaklis K. Novikovai, tad šio spektaklio pastatymas tampa tikru iššūkiu. Nepaisant to, režisierė teigia, kad reikia mokytis, o geriausia tai daryti pradedant nuo stiprių dramų, šitaip užsikeliant sau kartelę.
Pjese „Karalius miršta“ siekiama žiūrovą provokuoti mąstyti, įsivelti į atrodytų absurdiškas situacijas, kurios tarsi neturi jokios prasmės. Anot režisierės, spektaklio žiūrovas gali tikėtis aštrių santykių ir vidinės teisybės, ieškojimo tų atsakymų, kurių iš tikro nėra. Juk absurdas kaip ir filosofija kapstosi po klausimus į kuriuos atsakymo nėra, o tik tai supratę žmonės ima lyg ir iš nevilties, lyg ir iš suvokto absurdo – juoktis. „Mūsų koziris yra tas, kad mes esam jauni“ – sako K. Novikova. Savo idėjomis, jaunieji teatralai nesiekia nieko kopijuoti ar kam įtikti, visi dirba „iš idėjos“, daro tai, kas patinka, kol kas nė nežinodami, kaip tai įvertins žiūrovas.
Jaunoji „multikų“ karta
Idėja statyti spektaklį pagal E. Ionesco pjesę kilo senai. Jau nuo pirmo kurso K. Novikovos stalčiuje gulėjo E. Ionesco pjesė „Karalius miršta“, o idėjos, kaip kuo geriau šią pjesę pateikti žiūrovams, brendo ištisus metus. E. Ionesco pjesė režisierę sužavėjo savo aktualumu bei pozityvumu, kuris leidžia sudėtingus personažų santykius ir visos pjesės temas ne tik "išjausti", bet ir permąstyti. Įdomu ir tai, jog aktoriai, vaidinantys dramoje „Karalius miršta“ yra įvairaus amžiaus, todėl skirtingos aktorių patirtys, bendras režisūrinis išsilavinimas, arba, kaip sakė K. Novikova, „aktoriai – režisieriai širdy“ statusas, suteikia kiek kitokio atspalvio spektakliui.
Jaunystė, kuria trykšta aktoriai – ir pliusas, ir minusas. Karta, kuri yra užaugusi „ant multikų“ pratusi viską suprimityvinti ir žiūrėti nerimtai, su humoru. Tad kūrybinio proceso metu visa trupė perėjo „apsivalymo nuo noro juoktis iš visko“ kelią. Kuris, anot K. Novikovos, yra labai svarbus jiems, kaip jauniems kūrėjams, siekiantiems augti ir kurti intelektualų teatrą.
Svarbiausia – atsakomybė
Kalbant apie patį kūrybinį procesą – kūrė visi. Apsprendus bendrą formą, režisierei sudėliojus visus taškus ant i, aktoriams buvo palikta visiška kūrybinė laisvė, tik, savaime suprantama, neišeinant iš dramos ribų. E. Ionesco pjesė – intelektuali, tai ne popsas. Juk „kalbos apie mirtį ir popsas yra nesusiejami dalykai. Arba šios temos nėra, arba tai nebe popsas“. Režisierė pabrėžia, jog teatrinės kūrybos procese, kaip ir gyvenime, svarbi atsakomybė: tiek režisieriaus, tiek aktorių, galiausiai ir paties žiūrovo.
„Gaila, kad žiūrovai šiandien dažnai apgaudinėjami, kad žemos meninės vertės spektakliai yra smarkiai reklamuojami, o tai, kas ištikrųjų verta dėmesio, lieka paraštėse arba dar kitaip - pogrindyje. Skaudu, kai teatro kritika liaupsina jau iškamšomis tapusius kažkada garsius režisierius. O tada ir paprastas žiūrovas bijo pasakyti, kad taip išgirtas spektaklis jam nepatiko, nes tada tu iš karto esi arba neišprusęs arba konservatyvus“. K. Novikova laukia, kada Klaipėdos publika atras jaunuosius menininkus.Jaunosios kartos kūryba intriguoja ir tarsi įpareigoja išgirsti juos, bet kartu palieka galimybę mėgti tik tai, kas patinka ir užsidėjus kaukes nelinksėti su visais, sakant jog spektaklis buvo nuostabus. „Mes laukiame kritikos, nuomonių ir pasiskymų po spektaklio. Laukiame dialogo. Bijome nuvilti, bet negalime nekurti“, – pasakojo K. Novikova.
Bonusas
Spektaklis tai, „kada mes gyvenime patiriam kažką ir susimąstom“, teigė K. Novikova, tai „papildomi potyriai, bonusas, kurį gali gauti nusipirkęs bilietą“. Spektakliu „Karalius miršta“ nesiekiama nustebinti, šokiruoti, „užmušti“ žmogų simboliais ar perdėm paslėptomis prasmėmis, E. Ionesco drama siekiama sukelti žiūrovui tokius išgyvenimus, kurie jį brandintų ir augintų kaip asmenybę. Pjesė tai tik gražus paviršius, kuriuo sušvelninamas sąlytis su realybe. Neverta gadinti savo gyvenimo dramomis, kai gali nueiti į spektaklį ir ten išgyventi dramą, nes viena yra teatras, o kita – gyvenimas.
Eugene Ionesco pjesę „Karalius miršta" galite perskaityti čia.
Nuotraukos iš asmeninio Karinos Novikovos archyvo.
