Juokiausi iki ašarų ir draugams rašiau, kad per TV rodo girtą Šaprą, vedantį TIESIOGINĘ laidą. Puolė žiūrėti draugai, pažįstami ir kas tik perskaitė mano žinutes. Prasidėjo komentarai, pašmaikštavimai ir, žinoma, pamąstymai, ar čia tik ne naujas TV triukas. Juk melagių diena!
Kad aktorius ir laidų vedėjas tikrai neblaivus galutinai supratau tik tada, kai jis nepasakė baigiamosios kalbos, o vietoj jo tai padarė Marijonas Mikutavičius. Šaunuolis ir jis, net nesistengė patraukti Šapro per dantį, kaip kad nesusilaikė to nepadarę kai kurie „Svogūnų“ nominantai. Žinojo gi, kad paplos jiems už tai.
Tikrai nuoširdžiai juokiausi visą laidą, nuomonė tikrai nepasikeitė, puikiai atsilaikė tokios būsenos būdamas... Tikras profesionalas. Žinojo, koks ir kur eina, ir vistiek ėjo...
Po laidos dar kurį laiką tarp mūsų virė diskusijos, vieni ir toliau juokėmės, kiti (ypač kitos) smerkė tai, ką pamatė. Tačiau po kurio laiko ir man pačiam visi juokai išblėso. Gerai, galvoju, man buvo juokinga, linksma, ilgiau gyvensiu po tiek juoko, vitamino C gavau iki kitos žiemos. Bet... O kas dabar bus mano mėgstamam televizijos aktoriui, dėl kurio vedamų laidų galėdavau su bet kuo ginčytis, jei kalba eidavo apie TV pultelį.
Ir prasidėjo pamąstymai, kodėl tiesioginio eterio metu per taip mėgstamą televiziją aš mačiau neblaivų Šaprą... Tikiuosi, savo pamąstymais pasidalins ir komentatoriai.
1. Teko girdėti, kad jis jau yra vedęs laidą būdamas apšilęs. Televizijos kerštas, kad va pažiūrėkit su kuo turim reikalų? Nes kiek suprantu jis yra gana įnoringas.
2. Ieškojo preteksto jį atleisti iš televizijos? Nehumaniškas būdas...
3. Televizijos reitingai kito sąskaita? Kol kas man realiausias variantas. Nes praktiškai visi žiūrėjo TV3... Liūdna, jeigu taip. Ir priminė man Irmos Jurgelevičiūtės atvejį. Nors gal čia tik šiaip sutapimas?
Bet kodėl televizija neturėjo kito – atsarginio vedėjo? Atsitinka gi visko: ir suserga, ir į avariją papuola... Ką tokiu atveju darytų? Iš ligoninės laidą transliuotų? Sutaupė, bet... Negražiai taupo. Jeigu televizija norėjo to poveikio, kai žiūrovas yra paveikiamas emocijos (nesvarbu kokios), nuoširdžiai pasakysiu nuo savęs: jiems pavyko...
Bet ar ilgam? Ir ar pasiteisins? Rizikavo? Ar verta buvo? Tik laikas parodys...
O Šaprui linkėjimai – išgerk daug mineralinio, sukirsk kopūstų sriubos ir viskas bus gerai!
