Klaipėdoje apsilankė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai, kurie gausiai susirinkusiai publikai dovanojo pagal M. Ivaškevičiaus pjesę O. Koršunovo režisuotą spektaklį „Išvarymas". Pagrindinė spektaklio idėja - atskleisti skirtingas emigrantų istorijas.
Pasak beveik du metus scenarijų kūrusio M. Ivaškevičiaus, tai tikrais faktais paremtas kūrinys, į viešumą iškeliantis istorijas, išgirstas Londone. Scenoje veiksmas apjungia net dvylika metų per kuriuos veikėjams nutinka begalė dramatiškų nuotykių.
Subūrė geriausius aktorius
Nepaisant to, kad spektaklio premjera buvo praėjusią žiemą, lyg šiol pažiūrėti vieno iš geriausių Lietuvos režisierių O. Koršunovo darbo plūdo minia žmonių, nepabūgusi uždaroje teatro erdvėje praleisti net šešias valandas. Šeštą valandą vakaro prasidėjęs spektaklis truko iki pat vidurnakčio.
Tiesa, dėl dinamiškumo, puikios scenografijos ir scenarijaus vingrybių, laikas bėgo greičiau nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Spektaklyje vaidino net apie trisdešimt skirtingų, tačiau profesionalių aktorių, kurie privertė žiūrovus tiek aikčioti iš nuostabos, tiek kvatotis, tiek liūdėti dėl gyvenime pasitaikančių sunkumų.
Du kūnai - vienas vaidmuo
Veiksmas vyksta memuarų principu, kuomet senstelėjęs, jau vežimėlyje sėdintis, Benas (aktorius Vytautas Anužis) prisimena jaunystės laikus. Jaunąjį Beną įkūnija Ainis Storpirštis, kuris sutikdamas atlikti šį vaidmenį, pasiryžo atlaikyti nežmonišką krūvį - scenoje pastaram teko išbūti beveik visą spektaklio laiką - penkias valandas. Pagirtina, kad su šia užduotimi aktorius susidorojo puikiai. Benas - vienas iš labiausiai žavinčių personažų „Išvaryme".
Aplink Beną nuolat sukasi ir kiti ryškūs veikėjai. Vienu autobusu į Londoną atvykusių, ir iš karto savo pinigus bei dokumentus praradusių, lietuvių ir pagrindinio istorijos herojo likimai vis susipina ir padeda atskleisti skirtingas istorijas ne dramatiškai banaliai, o aštriai kasdieniškai ir net kiek stereotipiškai. Semiamasi patirties iš to, ką galime girdėti nelaimingose istorijose, mat parodomas lietuvaitės prostitutės, sumanaus indo (spektaklyje vadinamo babajumi), treninguoto vaikinuko iš Kauno ir kitų standartiškų personažų gyvenimas svetur.
Emigranto duona nežavi
Originalūs kūrėjų sprendimai buvo derinami kontrastų principu. Iš pirmo žvilgsnio šis spektaklis galėtų pasirodyti, kaip keiksmažodžių, nuogybių ir pajuokų rinkinys, tačiau pažvelgus giliau nesunku pamatyti auklėjamąją potekstę. Atkreipiant dėmesį į pažemintus ir nuskriaustus emigrantus, norima paskatinti žmones susimąstyti: kas tikra ir siekiama, o kas tik įsivaizduojamos svajonės.
Anot pagrindinio pjesės veikėjo žodžių, svetimoje šalyje emigrantas jaučiasi „Rinkinys tarsi iš svetimų frazių sulipdytas". Šokiruoti ir priversti susimąstyti apie svetimos šalies trūkumus ir privalumus kūrėjams spektaklyje „Išvarymas" tikrai pavyko.
Daugiau nuotraukų čia
