Sprendimai – dėl Rusijos grėsmių
Tarp ministerijos ir Telecentro kilusio ginčo priešistorė – pernai gegužę Seimo priimtas sprendimas. Tuomet reaguojant į Rusijos karo Ukrainoje keliamas grėsmes ir diskusijas dėl duomenų saugumo, Seimas nusprendė sustiprinti valstybės informacinių išteklių apsaugą – apsispręsta, jog priklausomai nuo duomenų svarbos, jie galės būti saugomi tiek valstybės, tiek ir privačiuose duomenų centruose
Įstatymu duomenys buvo suklasifikuoti į keturias kategorijas: ypatingos svarbos, svarbius, vidutinės ir mažos svarbos.
Valstybiniuose duomenų centruose tuomet numatyta saugoti tik ypatingos svarbos ir svarbius duomenis, kurių praradimas atitinkamai paveiktų daugiau nei pusę bei 6-50 proc. gyventojų.
Tuo metu numatyta, jog vidutinės ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai gali būti laikomi tiek Lietuvos, tiek ir užsienio privačiuose duomenų centruose, o valstybiniuose centruose Lietuvoje įpareigojama saugoti tik duomenų kopijas.
Vis dėlto ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad darbą baigianti Vyriausybė pernai spalio pabaigoje įvedė papildomą kategoriją: duomenis „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ (Telecentro) serveriuose saugoti įpareigojo ir institucijas, kurios priskiriamos Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojams.
Tai esą nepaliko pasirinkimo net ir, pavyzdžiui, globos įstaigoms ar vaikų darželiams, tad šios dabar duomenis privalės saugoti būtent Telecentro serveriuose, neretai – 30-40 proc. brangiau, nei tai darytų verslas.
Telecentras duomenis saugos pernai rugsėjį Vilniuje atidarytuose dviejuose, daugiau nei 20 mln. eurų kainavusiuose duomenų centruose.
Pati įstaiga tikina, kad ministro ir verslo atstovų minimoms įstaigoms reikalavimai netaikomi, su jomis sutarčių nėra, o vėl liberalizavus tvarką minėtos 20 mln. eurų investicijos būtų panaudotos bergždžiai. Jos atstovai čia įžvelgia privataus verslo interesus.
