Pagal Vokietijos futbolo asociacijos (DFB) ir Vokietijos futbolo lygos (DFL) taisykles aktyvūs žaidėjai negali statyti pinigų siūlymuose, susijusiuose su savo komandos ir lygos varžybomis, tačiau, anot pašnekovo, šio draudimo daug žaidėjų nepaisė.
Jis pripažino, kad jam pačiam lažybos pamažu tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. „Rungtynės man būdavo tiesiog nebeįdomios, jei nebūdavau nusipirkęs lažybų kupono. Iš tiesų jomis mėgavausi tik tada, kai lažinausi“, – sakė jis.
Vis dėlto žaidėjas tvirtino nestatydavęs už savo paties rungtynes.
Pasak jo, į lošimus jis įsitraukė per pokerio vakarus su komandos draugais. Iš pradžių statytos nedidelės sumos ilgainiui augo kartu su atlyginimu. Karjeros pabaigoje jis lažinosi „maždaug 25 iš 34 Bundeslygos turų per sezoną“.
Futbolininkas taip pat teigė, kad tai nebuvo pavienis atvejis lygoje: „Kiekvienoje komandoje, kurioje žaidžiau, pažinojau besilažinusių žaidėjų“, – sakė jis, spėdamas, kad tokių galėjo būti „du ar trys kiekvienoje ekipoje“.
Statymai, anot „Stern“ pašnekovo, buvo atliekami per neoficialias platformas, pritaikytas sportininkams ir tarpininkams, o dalis operacijų vyko grynaisiais. Nepaisant retkarčiais pasitaikiusių didelių laimėjimų – „kartais 30-40 tūkst. eurų per vieną rungtynių dieną“ – jis pabrėžė, kad „galiausiai visada prarasdavo pinigus“ ir kad „galiausiai patyrė apie milijoną eurų nuostolio“.
Lažybų draudimas futbolininkams taikomas siekiant išvengti interesų konflikto ir bet kokių manipuliavimo rizikų. Už pažeidimus gali būti skiriamos griežtos sankcijos, pavyzdžiui, ilgalaikės diskvalifikacijos.
Prabilęs futbolininkas teigė žinojęs, kad sučiuptas būtų buvęs ilgam diskvalifikuotas, tačiau, kaip teigė, viską nusverdavo „nuolatinis adrenalino poreikis“.