E.Pacevičienė akimis ėmė ieškoti defibriliatoriaus, bet nematydama tribūnoje prietaiso paprašė apsaugos darbuotojo jį surasti ir iškviesti greitąją pagalbą. Darbuotojas šaltai patikino, kad perdavė informaciją per raciją.
Šalia buvę žmonės ėmė telefonų prožektoriais mojuoti, bandydami atkreipti dėmesį. Net iš kitos stadiono pusės matėsi, kad šviečia bent dešimt telefonų, dar kelios dešimtys žmonių mojuoja rankomis, kviesdami pagalbą, o sektoriuje dar keli šimtai žmonių pasukę galvas bando įžiūrėti, kas vyksta tribūnoje.
Tačiau paramedikų nesimatė, tiksėjo kritinės minutės.
„Tai yra auksinės minutės, kurios labai daug lemia, kad neprapultų kraujotaka ir nebūtų pažeistos smegenys“, – sakė E.Pacevičienė.
Taip susiklostė, kad nepatogioje siauroje vietoje atsitiktinai susilipdė darnus profesionalų kolektyvas.
Santaros klinikose anesteziologe-reanimatologe dirbanti E.Pacevičienė ėmėsi derinti veiksmus su jaunais gydytojais rezidentais.
Darbe ji yra buvusi įtemptose situacijose, bet šįkart gelbėjimo operacija vyko ošiančiame stadione, kur 11 tūkst. sirgalių rūpėjo veiksmas aikštėje.
„Anksčiau pati esu galvojusi, ką daryčiau, jei reiktų mieste kažkam taip padėti. Ar pulčiau į paniką, ar bijočiau, ar užtektų ryžto? Ši situacija parodė, kad šaltas protas lieka, panikos nėra. Atsiranda algoritmai, ką reikia daryti, kaip daryti kompresiją ir palikti atvirus kvėpavimo takus.
Pasikeisdami jie spaudė krūtinę, o vienas prilaikė galvą, kad neužkristų liežuvis ir nesutriktų kvėpavimas.
Po keliolikos minučių atskubėjo ir pirmoji paramedikų komanda.
Jie prisidėjo prie gaivinimo operacijos, atvyko ir antroji paramedikų grupė.
Prireikė trijų defibriliatoriaus šoko smūgių, o po trečiojo pavyko sugrąžinti širdies ritmą. Žmogus atgavo sąmonę.
Lydėjo „keistas jausmas“
„Pats įspūdingiausias momentas po to, kai gaivinome 20 minučių, kai jis pradėjo atsigauti, o tada skanduoti: Lietuva, Lietuva“, – prisiminė M.Vekteris, pats dirbantis skubiosios pagalbos skyriuose Šilutėje ir Tauragėje. – Džiugu, kad viskas praėjo sėkmingai, nors viešoje vietoje ištikus klinikinei mirčiai, sugrąžinti gyvybę tikimybė tėra apie 30-40 proc.
Šįkart viskas užtruko 20 minučių, tad labai smagu, kad mums pavyko. Tai, kad per 10 metrų spindulį stadiono tribūnose atsirastų trys gydytojai – labai smagus ir džiugus sutapimas“.
„Keistas jausmas, – gelbėjimo operacijos stadione patirtį apibūdino R.Pocys. – Ligoninėje viskas būna vienaip, o čia – viskas kitaip. Buvo džiugu, kad žmogus išgyveno“.
Gelbėtojai girdėjo, kad atsigavęs žmogus net svarstė, esą jo nereikia vežti į ligoninę, nes dar reikia pažiūrėti rungtynes.
Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur, 15min žiniomis, buvo ir trečiadienį, bet jautėsi vis geriau.
O sekmadienį vyrą gelbėję medikai grįžo į savo vietas tribūnoje, kai buvo sužaista maždaug pusvalandis pirmajame kėlinyje. Tiesa, perjungti mintis į futbolą nebuvo paprasta.
„Kai toliau stebėjau rungtynes, kurį laiką žiūrėdama į futbolininkus negalėjau suprasti, kurie lietuviai, o kurie lenkai, – pripažino E.Pacevičienė. – Tik paskui nusiraminau, tarsi iš kito gyvenimo sugrįžusi į realybę“.
Kokios pamokos ir kodėl nebuvo nutrauktas mačas?
Futbolo sirgalių stadione išgelbėję medikai džiaugėsi atlikę savo pareigą, prašė nekabinti jiems laurų, bet, paprašyti 15min, sutiko pasidalinti savo įžvalgomis ir patarimais, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
Pirmiausias medikų patarimas: skambinti ir kviesti greitąją pagalbą 112, o žinią ekipažui perdavę operatoriai gali ir telefonu diktuoti skubiausius veiksmus.
„Visada reikia pradėti gaivinti“, – pirmą taisyklę pabrėžė E.Pacevičienė.
„Kai vyksta gaivinimas, paciento negalima patraukti, jis turi būti toje pačioje vietoje, kol atgauname spontaninę kraujotaką“, – pridūrė M.Vekteris.
Jis teigė, jog būtų gerai, kad ir apsaugos darbuotojai stadione žinotų, kur yra defibriliatorius, kad galėtų nubėgti ir kuo greičiau atnešti prietaisą, kuris įprastai būna visose didesnėse įstaigose ar maisto prekių parduotuvėse.
M.Vekteriui užkliuvo ir epizodas gaivinimo metu, kai medikai darbavosi pridengę gelbėjamą vyrą audeklu, o tada po juo įlindo pora kitų žiūrovų ir pradėjo kaltinti paramedikus.
„Tai neatrodė žmogiška – viskam yra savas laikas“, – sakė M.Vekteris.
Vyrą gelbėjusių specialistai teigimu, atskubėję paramedikai savo darbą atliko profesionaliai.
Jie svarstė, kad lukterėti paramedikų prireikė dėl to, kad šie budėjo kitoje Dariaus ir Girėno stadiono pusėje, o informacija apie nelaimę tribūnoje pasiekė neiškart.
M.Vekteris svarstė, jog tokios situacijos metu rungtynės galėjo būti sustabdytos: „Norėtųsi išgirsti federacijos komentarą, kodėl rungtynės nebuvo sustabdytos. Pasaulyje yra tokia praktika – tai pagarba žmogui, nes jis kovoja dėl gyvybės, o dabar 11 tūkst. sirgalių toliau mėgavosi renginiu – tarsi kažkokia neteisybė“.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius 15min sporto žurnalistui Aurimui Tamulioniui taip komentavo įvykį tribūnose:
„Visa ši situacija verčia reaguoti. Šiuo metu bandome gaudyti visą informaciją – kiek laiko užtruko, kol privažiavo greitoji, ir t.t. Taip būti neturėtų. Ačiū Dievui, kad šalia atsirado žmonės, kurie mokėjo suteikti pirminę pagalbą. Gera pamoka ir mums, ir stadiono valdytojams, kad turbūt reikia dar didesnio kiekio medicininio personalo tokiose rungtynėse, į kurias ateina daug žmonių. Patirtis – negera, bet vertinga žiūrint į ateitį, nes jeigu toks reagavimo laikas ir buvo, tai tikrai per ilgai“.
Kodėl rungtynės nebuvo sustabdytos?
„Manęs ši informacija nepasiekė. Aš tik iš spaudos sužinojau, kad toks dalykas iš viso buvo. Apie jį man pranešė jau po rungtynių, – aiškino E.Stankevičius. – Rungtynių metu mes šios informacijos neturėjome. Turbūt ir rungtynes vykdantis vadovas šią informaciją taip pat gavo vėliau“.
