15min gilinosi į kuluarus, susijusius su tituluočiausiu šalies klubu ir išsiaiškino, kas yra tie keturi asmenys, panorę tapti naujuoju „Žalgirio“ vadovu.
Esminis lūžis klubo istorijoje įvyko liepos pabaigoje, kai dvi aktyviausios „Žalgirio“ sirgalių grupuotės „Pietų IV“ ir „Žaliai baltas Vilnius“ dėl stringančių komandos rezultatų ir fiasko Europos taurių varžybose pradėjo reikalauti nuo 2021-ųjų klubą treniravusio Vladimiro Čeburino galvos.
Ilgametė klubo vadovė Vilma Venslovaitienė turėjo kitokią nuomonę ir stojo tris A lygos čempionų titulus padovanojusio kazacho pusėn bei galiausiai kapituliavo kartu su juo.
Lemtingu akmeniu, apvertusiu „Žalgirio“ vežimą, tapo V.Venslovaitienės sprendimas savavališkai pasisavinti kitos klubo dalininkės Eleonoros Kasperūnienės dalį, pasirašius prieš daugiau nei penkiolika metų sukurtą dokumentą ir šias permainas užregistravus Registrų centre.
Panašu, jog tai ir buvo lemtinga klaida. Pasipiktinusi „Žalgirio“ klubo bendruomenė kaipmat piestu stojo prieš tokį vadovės manevrą, pradėjo reikalauti atsistatydinimo, o didžiausios klubo rėmėjos Vilniaus miesto savivaldybės spaudimas galiausiai privedė prie esminių permainų.
Rugpjūčio pabaigoje „Žalgirio“ namų stadione vykusiame dalininkų susirinkime patvirtintas V.Venslovaitienės atsistatydinimas, o tai reiškia, kad klubui teko ieškoti naujo vado.
Laikinas sprendimas rastas jau tame pačiame posėdyje, kai po dramatiško įvykių posūkio laikinuoju klubo vadovu buvo paskirtas kadaise komandą nuo išnykimo gelbėjęs Mindaugas Kasperūnas, po pakartotinio balsavimo surinkęs 8 dalininkų balsus iš 14.
Atsakingas pareigas vilnietis perėmė mėnesiui, iki kitos dalininkų susirinkimo, kuris antradienį vyks tuose pačiuose „Žalgirio“ namuose.
Per šį mėnesį veiklos M.Kasperūnui netrūko.
Jau pačiomis pirmosiomis dienomis buvo išspręstas V.Čeburino klausimas, įteikus jam solidžią kompensaciją. 15min šaltinių teigimu, pagal kelias sutartis su klubo Kazachstano specialistas uždirbo apie 14 tūkst. eurų per mėnesį, o jo kontrakte buvo įvardyta ir trijų mėnesių atlyginimo išmokėjimo sąlyga, jei klubas nuspręstų jį nutraukti.
Maža to, atviras klausimas liko ir dėl V.Venslovaitienės atlygio, mat buvusi klubo vadovė per savo vadovavimo laikotarpį sukaupė milžinišką atostoginių sumą.
Tokiu būdu „Žalgiris“ rugpjūčio mėnesį pateko tarp dvidešimties didžiausią vidutinį darbo užmokestį savo darbuotojams mokėjusių Lietuvos bendrovių (11 293 eurai).
Bet padaryti kardinalius sprendimus buvo svarbiau. Rolandas Džiaukštas perėmė komandos vairą, „Pietų IV“ sirgaliai grįžo į savo tribūną ir pasirodymus savo mylimai komandai rengė net treniruočių metu, M.Kasperūnas su savo komanda pradėjo intensyviai ruoštis rugsėjo 30-osios balsavimui.
15min šaltinių teigimu, iš pradžių jis nebuvo tikras, ar norėtų nešti „Žalgirio“ vėliavą, ar tiesiog po permainų ir stabilizavus situaciją pasitraukti į kitas pareigas bei rūpintis daugiau sportine klubo dalimi, tačiau sulaukęs palaikymo iš bendruomenės, savivaldybės bei kitų dalininkų, nusprendė imtis iniciatyvos ir kandidatuoti į direktoriaus pareigas.
Jau pirmąją M.Kasperūno darbo savaitę klubas išplatino viešą pranešimą, kuriame pranešė apie neeilinį susirinkimą ir pakvietė visus ketinančius kandidatuoti į įstaigos direktoriaus poziciją siųsti savo prisistatymą ir gyvenimo aprašymą.
Savo apsisprendimą pretendentai turėjo padaryti iki rugsėjo 19-osios dienos.
Nors 15min žiniomis, laiškų buvo sulaukta daugiau, antradienį klubo dalininkai rinksis iš keturių iki nustatytos datos į „Žalgirio“ elektroninio pašto dėžutę savo prašymus atsiuntusių kandidatų.
