Suomijos rinktinę treniruojantis 48-erių danas Jacobas Friisas visada atrodo santūrus ir išlaikytas. Visgi nedaug oponentų, su kuriais jam tenka susidurti futbolo aikštėje, žino, jog už šios romios laikysenos slepiasi dramatiška istorija, visiems laikams pakeitusi vyro požiūrį į šį žaidimą – apie praradimo baimę, neviltį ir gebėjimą visa apimančiame chaose surasti šviesos kryptį.
2020-ųjų pradžioje J.Friisas sėkmingai laikėsi ant karjeros bangos keteros – gimtojo „Aalborg“ klubo vyriausiasis treneris, trys vaikai, orus gyvenimas ir šviesios perspektyvos tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Bet tuomet į Friisų šeimos gyvenimą įsiveržė klastinga liga. Vos trejų metų mažoji trenerio dukra Luna ėmė skųstis maudimu kojose. Iš pradžių tėvai neįtarė nieko rimto – visa tai atrodė augimo skausmai ar nuovargis po dienos žaidimų kieme.
Visgi kai kartą mergytė, pavažiavusi nedidelį atstumą savo mėgstamu dviračiu, tiesiog sustojo ir pasakė, jog daugiau neturi jėgų, J.Friisas sunerimo. Slauge dirbusi trenerio uošvė paragino nedelsiant kreiptis į gydytojus, o kitą rytą atlikti kraujo tyrimai pakeitė viską.
