Žiemos tarpsezonio mėnesiai Kauno rajone šiemet ir pernai skiriasi kaip diena ir naktis.
Praėjusius metus „mėlynai balti“ pasitiko gerokai susiveržę diržus, mat 2023-uosius užbaigė vos penktoje pozicijoje, be Europos turnyrų ir už juos dalijamų UEFA pinigų.
Į turnyro lentelėje, aikštėje ir aplink ją tvyrojusią beveik neskiedžiamą niūrumą „Hegelmann“ galėjo reaguoti nuleisdamas rankas.
Bet galėjo ir nenuleisti.
Nuriję karčią piliulę, komandos vadovai, treneriai ir futbolininkai vos per sezoną įrodė, kad pastarąjį dešimtmetį yra turbūt kryptingiausiai dirbantis šalies futbolo klubas.
Šarnyras, jungiantis visas esmines „Hegelmann“ futbolo sistemos dalis, liko ir sezono pabaigoje į Kauno rajoną pristatė geriausio Lietuvos trenerio statulėlę, bet dar iki tos akimirkos, kai Deividas Šemberas LFF metų apdovanojimų ceremonijoje atidarė voką su A.Skerlos pavarde, „mėlynai balti“ buvo spėję atlikti nuostabių dalykų aikštėje.
Sidabro medaliai ir LFF taurės finalas – „Hegelmann“ sužaidė geriausią sezoną nuo 2009-ųjų trunkančioje klubo istorijoje ir demonstravo pavyzdinį stabilumą.
Futbole, ypač lietuviškajame, svarbiausia suvokti tai, ką žino kiekvienas sodininkas, svarbiausia – kantrybė.
O kai „Hegelmann“ vadovai tai suprato, domino kaladėlės pradėjo kristi „transportininkų“ naudai.
Šį sezoną Kauno klubas pasitinka laimėjęs visus septynis kontrolinius mačus, turėdamas naujus namus prieš kelis mėnesius duris atvėrusiame Raudondvario stadione, gerokai storesne pinigine ir, bene svarbiausia – išsaugojęs A.Skerlą, nors į pastarąjį grėsmingai gviešėsi gerokai turtingesnė ranka iš tolimųjų Rytų.
„Turiu kontraktą, likau čia, tai pasiūlymų nebuvo...“, – paslaptingai šypsosi 47-erių strategas.
15min žiniomis, žiemos metu dėmesį treneriui gana rimtai rodė populiariausias Indijos klubas Keralos „Blasters“, kurio vadovu dirba lietuvis Karolis Skinkys, tačiau galiausiai Azijos klubas atsisakė mokėti sutartyje nurodytą kompensaciją.
Visgi A.Skerlos atsakymas nestebina.
Jis niekada nebuvo iš tų, kurie mėgsta išsiplėsti.
Ramus, santūrus vilnietis savo reputaciją – tiek aikštėje, tiek šalia jos – susikūrė veikiau dėl nuosaikios kompetencijos, o ne pozos ar skambių citatų straipsnių antraštėms.
A.Skerlos sutartis su „Hegelmann“ galioja dar metus ir strategas pripažįsta, kad tarpsezonis būnant šalies vicečempionu yra gerokai sklandesnis nei tuomet, kai komandai pavyksta finišuoti tik turnyro lentelės viduryje.
„Turbūt pirmi metai, kai susikomplektavome taip anksti. Būdavo kur kas sunkiau kai metai iš metų po sezono išvažiuodavo daug žaidėjų, nelikdavo lyderių, nuolat svarstydavai „ką čia daryti“. Dabar susitaikai su tuo ir supranti vieną dalyką – visus žaidėjus galima pakeisti, jei naujoką gauni anksti ir pasiruošimo pradžioje turi 80 proc. komandos“, – atvirauja geriausias Lietuvos treneris.
Atsiimdamas „Metų trenerio“ apdovanojimą, strategas ant scenos vienam pirmųjų padėkojo „Hegelmann“ sporto direktoriui Giedriui Klevinskui.
„Turiu geriausią sporto direktorių“, – tąkart Mokslo saloje tarstelėjo strategas.
43-ejų marijampolietis praeityje taip pat yra ragavęs aukščiausio lygio futbolo ir su gimtojo miesto „Sūduva“ du sykius 2006 ir 2009 metais tapo LFF taurės laimėtoju.
Ir G.Klevinskas, ir A.Skerla didžiąją karjeros dalį rungtyniavo vidurio gynėjo pozicijoje. Nieko keisto, kad iš panašaus požiūrio taško abu vyrai į futbolą žvelgia ir stovėdami šalia aikštės.
„Penktus metus dirbame kartu, tad per tiek laiko jau neblogai žinau, kokių futbolininkų reikia, koks žaidėjo profilis mus domina. Andriaus įdirbis yra didžiulis. Treneris yra autoritetas, puikiai dirba ir randa stiprų ryšį su žaidėjais. Tai yra vienas svarbiausių dalykų – žaidėjai gauna pasiūlymų ir iš kitų komandų, bet važiuoja čia, nes žino, kad turi galimybę tapti geresniais futbolininkais. Daugelis jų mus palieka ir gauna pelningesnes sutartis būdami geresniais žaidėjais. Tokia yra „Hegelmann“ filosofija, ant to šis klubas pastatytas“, – samprotauja G.Klevinskas.
Sporto direktorius pažymi, kad nuožmiausia konkurencija tarp A lygos komandų vyksta dėl lietuvišką pasą turinčių žaidėjų.
„Užsieniečiai – jų visada surasi. Aš mėgstu sakyti, kad žaidėjų yra milijonai, o klubų – tūkstančiai. Už konkrečius pinigus žaidėją visada rasi, tereikia mokėti tinkamai atsirinkti. Kur kas sunkiau rasti ir išlaikyti kokybiškus lietuvius, nes jų pasirinkimas labai nedidelis. Džiaugiamės, kad mes šį tarpsezonį praradome tik vieną svarbesnį lietuvį – į Jerevano „Pyunik“ išvykusį Matą Vareiką“, – pasakoja G.Klevinskas.
|
Bene daugiausiai interesantų dėmesio tarpsezonio metu sulaukė „Hegelmann“ kapitonas ir simbolis Klaudijus Upstas.
30-etis krašto gynėjas nuolat yra kviečiamas į Lietuvos rinktinę ir šią žiemą domino tiek Vilniaus „Žalgirį“, tiek „Kauno Žalgirį“, tačiau su pastarųjų klubų pasiūlytais skaičiais pas „Hegelmann“ vadovus atėjęs kaunietis nesunkiai rado bendrą kalbą ir pratęsė bendradarbiavimą.
 | „Šiauliai“ | Justas Petravičius (2919 dienos klube) |
 | „Banga“ | Valdas Antužis (2978) |
 | „Dainava“ | Oskaras Lukošiūnas (2947) |
 | „Sūduva“ | Aleksandras Živanovičius (2947) |
 | „Kauno Žalgiris“ | Deividas Mikelionis (2644) |
 | „Panevėžys“ | Ernestas Veliulis (2248) |
 | „Hegelmann“ | Klaudijus Upstas (1852) |
 | „Riteriai“ | Deimantas Rimpa (971) |
 | „Žalgiris“ | Ovidijus Verbickas (1517) |
 | „Džiugas“ | Marius Paukštė (1852) |
K.Upstas „Hegelmann“ marškinėlius vilkės jau penktą sezoną. Pirmąją sutartį su komanda kaunietis pasirašė dar 2020-aisiais, kai klubas žaidė Pirmoje lygoje ir prie blausaus apšvietimo trynė ne pirmos jaunystės „pavargusią“ LFF treniruočių aikštę.
Nuo to laiko „Hegelmann“ kasdienybė stipriai pasikeitė.
Rugsėjo pabaigoje šalia 141 kelio Raudondvaryje oficialiai atidarytas modernus 1,5 tūkst. vietų stadionas, kuris netrukus turėtų atitikti ir UEFA keliamus minimalius reikalavimus.
Apie 6 mln. eurų kainavusioje bazėje klubas planuoja pradėti ir vasarą vyksiančias UEFA Konferencijų lygos atrankos kovas.
Anot klubo direktoriaus D.Šumausko, Kauno rajone būtų leidžiama žaisti pirmąjį ir antrąjį etapus.
Dar iki europinių batalijų stadione klubas planuoja įrengti LED reklamos juostą, modernias atsarginių žaidėjų kėdes, mėlyna ir balta spalvomis nudažyti rūbinę.
„Su klubo savininku esame pasitvirtinę tam tikras lėšas, bet prašysiu daugiau – apetitas auga bevalgant. Norisi pasidaryti gražų mėlynai baltą stadioną. Kalbame apie himną, talismaną. Namus jau turime, dabar norisi čia sukurti ir gerą atmosferą“, – kalbėjo „Hegelmann“ direktorius.
Spalvos ir simboliai vadovui yra svarbu.
Jei prieš D.Šumausko akis bus išdėlioti įvairiausių spalvų popieriniai puodeliai, jis vandenį visada įsipils į mėlyną ir niekada nesirinks žalio.
Vyro teigimu, šį sezoną visus „Hegelmann“ mačus, išskyrus Europos taurių dvikovas, Raudondvario stadione bus galima stebėti nemokamai.
„Hegelmann“ mačus Raudondvario stadione bus galima stebėti nemokamai.
„Norime prisijaukinti vietos žiūrovą. Su klubo savininkais ir Kauno rajono savivaldybės vadovais nusprendėme, kad bus geriau, jei mūsų renginiai bus nekomerciniai“, – pasakojo D.Šumauskas.
Nuo pat įkūrimo klubą išlaiko vokiečių kapitalo krovinių pervežimo ir logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“ ir jos prezidentas Antonas Hegelmannas.
2009-aisiais jis subūrė komandą Kauno rajono pirmenybėms, siekdamas skatinti ir plėtoti įmonėje dirbančių darbuotojų fizinį aktyvumą. Per šešiolika metų ši iniciatyva evoliucionavo į vieną didžiausių ir sklandžiausiai veikiančių šalies futbolo organizacijų.
„Praėjusiais metais planavome surinkti 1 mln. eurų, bet kai pradėjome lipti „Žalgiriui“ ant kulnų, surengėme susitikimą su savininkais. Pakalbėjome ir jie skyrė papildomus 250 tūkst. eurų, – šypsojosi D.Šumauskas. – Iš tiesų santykiai su investuotojais yra puikūs. Jiems rūpi klubas, o esant gerai nuotaikai ir po gražių pergalių galima pasiderėti dėl papildomo finansavimo.“
Sezono pradžioje klubas planuoja 1,5 mln. eurų biudžetą. Pagrindinei komandai turėtų atitekti apie 1,3-1,4 mln. eurų.
„Hegelmann Transporte“ bendrovė skirs 500 tūkst. eurų, iš UEFA solidarumo išmokų klubui teks apie 400 tūkst., o mažieji rėmėjai suneš 50-100 tūkst.
Kai A.Skerla buvo išrinktas geriausiu metų treneriu, laimėtoją paskelbęs D.Šemberas neatsitiktinai ant scenos pakvietė ir Kauno rajono merą Valerijų Makūną.
Savivalda stipriai prisidėjo prie to, kad „Hegelmann“ iš Kauno persikeltų į rajoną, o galiausiai ir čia pasistatytų bei įsikurtų vieną moderniausių šalies futbolo bazių.
Vertindamas klubo įdirbį ir pergales, rajonas savo paramą šiais metais padidino nuo 123 tūkst. iki 220-250 tūkst. eurų.
Paklaustas, kiek smagu turnyro lentelėje aplenkti principinį varžovą „Kauno Žalgirį“, D.Šumauskas šypsosi ir pirmiausia galvoja apie V.Makūną.
„Mums, žinoma, kad smagu, bet dar smagiau yra merui, – juokėsi D.Šumauskas. – Kauno rajono savivaldybei buvo nesvarbu, galėjome ir trečią vietą užimti, svarbu Kauną aplenkti... Smagu, kai tai padarai su mažesniu biudžetu.“
Vis dėlto komandos trenerio A.Skerlos žvilgsnis pirmiausia krypsta į kitą komandą tomis pačiomis spalvomis. Klubą, kuriame pradėjo ir užbaigė savo profesionalo karjerą bei kuriame ėmėsi pirmojo trenerio darbo būdamas Valdo Dambrausko asistentu.
Paklaustas, ar dvikovos su Vilniaus „Žalgiriu“ jam yra principinės, A.Skerla mąsliai nusišypso.
„Su tokiu biudžetu, kokį turi (4,1 mln. eurų), ir kryptingu darbu „Žalgiris“ galėtų padaryti taip, kad dešimt metų jų niekas nepavytų. Bet dabar matau, kaip jie komplektuojasi ir galiu spėti, kad Vladimiro Čeburino laukia sunkus darbas. Jie gali žaisti labai gerai ir žaistų gerai, jei viską pradėtų sausį, bet kai pas tave atvažiuoja vienas žaidėjas po mėnesio, kitas po dviejų, dabar dar kokie trys atvažiuos... Dar, duok Dieve, kad traumų negautų“, – galvą kraipė strategas.
„Hegelmann“ jau praėjusį sezoną šalies čempionui „Žalgiriui“ buvo ypač neparankus priešininkas. Iš keturių tarpusavio akistatų A lygoje A.Skerlos vyrai laimėjo dvi ir dvi sužaidė lygiosiomis, o nepralaimi jau septynių mačų iš eilės.
Neseniai vykusiose draugiškose kontrolinėse rungtynėse „Hegelmann“ sostinėje vėl 3:2 pranoko žalgiriečius.
Ir visgi A.Skerla puikiai supranta, kad futbole viskas matuojama titulais ir jokio Lietuvos futbolo trofėjaus kaspinai nebuvo mėlynai balti nuo pat 1996-ųjų, kai lygą laimėjo iš futbolo žemėlapio jau seniai išnykęs Kauno „Inkaras-Grifas“.
„Kovoti su „Žalgiriu“ galima, bet reikia kuo ilgiau jo nepaleisti. Ir tai galioja ne tik mums, bet ir kitoms A lygos komandoms. Svarbiausia, kad jie nenueitų kažkur labai toli ir žaidimas greitai pasibaigtų“, – planą naujam sezonui kurpė „Hegelmann“ treneris.
„Norėtume šį sezoną patriukšmauti, – savo treneriui antrino klubo vadovas D.Šumauskas. – Minimalus tikslas – žaisti Europoje ir su geriausiu treneriu Lietuvoje šitai privalome įvykdyti. Vidutinis tikslas yra medaliai. Pagal tai, kaip pasiruošėme, ką padarėme komplektuodami komandą, tikrai galime kautis dėl prizinių vietų. Maksimalus uždavinys būtų laimėti tiek LFF, tiek A lygos trofėjų. Europoje minimalus tikslas yra pakliūti į kitą etapą, o maksimalus, žinoma, grupės turnyras.“
