Praėjusių metų gruodžio 2-ąją dieną Hamburge Lietuvos ir Latvijos futbolo vadovai vieni kitiems spaudė rankas ir plačiai šypsojosi.
UEFA patikėjo jungtine kaimynų paraiška ir pranešė, jog pirmą kartą istorijoje futsal Europos čempionato finalinis etapas atkeliaus prie Baltijos jūros krantų.
Kartu tai ir istorinis šansas abiejų šalių nacionalinėms komandoms – nei Lietuva, nei Latvija per dvylika iki šiol vykusių futsal Europos čempionatų nebuvo priartėjusios prie finalinio etapo.
Dabar abi valstybės šią teisę gaus kaip varžybų šeimininkės.
Laimėti šią užkulisinę kovą UEFA kabinetuose Baltijos šalių atstovams padėjo taktinis manevras.
Kai 2023-iųjų sausį UEFA pakvietė savo nares teikti paraiškas dėl turnyro organizavimo, apie bendrą kandidatūrą nekvepėjo.
2021-aisiais FIFA pasaulio čempionatą puikiai surengusi Lietuva pateikė savo ketinimus, įrašiusi Kauno ir Vilniaus pavadinimą.
Latvija turėjo atskirą paraišką su Ryga.
Suomija siūlė Espo ir Tamperės variantą, o Belgija ir Prancūzija suformavo jungtinį bloką ir varžybas planavo organizuoti Antverpene ir Lione.
Visgi vėliau situacija pasikeitė. Bendrų taškų neradę Belgijos ir Prancūzijos atstovai savo paraišką padalijo į dvi atskiras – Antverpeno ir Paryžiaus.
Būtent šių šalių perspektyvos iš pradžių buvo vertinamos geriausiai, tačiau funkcionierių nesutarimai žymiai susilpnino kaimynų šansus.
Tu tarpu galimybių langą pamatę Baltijos šalių atstovai priešingai – suvienijo jėgas.
UEFA užkulisiuose kalbėta, kad veikdamos atskirai Lietuva ir Latvija šansų laimėti beveik neturi, tad abiejų šalių federacijų prezidentai Edgaras Stankevičius ir Vadimas Ļašenka ilgai nedelsė ir surėmė pečius dėl bendro tikslo.
Tai visiškai pasiteisino – lemiamą spurtą atlikę Kaunas ir Ryga gruodį laimėjo šias lenktynes – pirmą kartą finalinis turnyras vyks dviejose šalyse.
Šešiolikos stipriausių žemyno komandų kovos keturiose grupėse, varžybos prasidės sausio 18-ąją ir tęsis iki vasario 18-osios.
Iš anksto susitarta, kad Kaune vyks turnyro atidarymas ir mačas dėl trečios vietos, Rygoje – didysis finalas.
Tačiau laimėjus vieną užkulisinę dvikovą šalia aikščių, būsimo čempionato organizatorių laukia dar vienas ne ką mažesnis rebusas.
Šiuo metu jau yra aiškios dvylika čempionate dalyvausiančių rinktinių. Vietas žemyno pirmenybėse, be šeimininkių, jau užsitikrino prieš ketverius metus iškovotą titulą ginsianti Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Čekija, Lenkija, Slovėnija, Ukraina, debiutantė Armėnija ir Baltarusija.
Būtent pastarosios pavadinimas kelia daugiausia aistrų.
Galima prisiminti, kad lygiai prieš dvejus metus Lietuvos salės futbolo rinktinė su baltarusiais buvo suvesta į porą FIFA pasaulio čempionato atrankoje ir šios akistatos mūsų šalyje sukėlė ypač daug šurmulio.
Nepaisant to, kad Baltarusija palaiko Rusijos karą prieš Ukrainą, ir neatsižvelgusi į pateiktas rekomendacijas, Lietuvos komanda tuomet du kartus žaidė su agresorės rinktine.
Abu mačai vyko neutralioje aikštėje Armėnijos sostinėje Jerevane.
Priminsime, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms rekomenduoja nedalyvauti tose sporto varžybose, kuriose yra kviečiami ir dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, komandos, atstovaujantys savo šaliai arba dalyvaujantys su neutralia vėliava.
Visgi tuo išbandymai Lietuvos futbolui nesibaigė.
Pernai su baltarusėmis likimas suvedė ir Lietuvos moterų rinktinę atrankoje į 2025-ųjų Europos čempionatą.
Mūsiškės su kaimynėmis turėjo žaisti dvejas rungtynes namuose ir svečiuose, tačiau LFF informavo UEFA, kad žengti į aikštę nesiruošia ir sutiko su sankcijomis – abiejuose susitikimuose lietuvėms įskaityti techniniai pralaimėjimai rezultatu 0:3, o federacijai skirta 5000 eurų bauda.
Pernai spalio mėnesį kovoti su Baltarusijos rinktine reikėjo ir Lietuvos paplūdimio rinktinei atrankoje į pasaulio čempionatą, bet mūsiškiai žaisti taip pat atsisakė.
Dabar – naujasis šios istorijos raundas. Pats svarbiausias ir sunkiausias.
Per pagrindinius vartus neįleidžiami baltarusiai į Lietuvą braunasi per atsarginį įėjimą.
2 atrankos grupės varžybose Baltarusija kiek netikėtai aplenkė ne tik Suomiją ir Maltą, bet ir favorite laikytą Italiją. 16 taškų per penkis atrankos mačus baltarusiams garantavo tiesioginį kelialapį į šį turnyrą, o italai dėl jo turės kautis per papildomas atrankos rungtynes.
Baltarusija Europos čempionate turėtų žaisti antrą kartą. Pirmą kartą jie varžėsi 2010-aisiais Vengrijoje.
Tiesa, su 15min bendravęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius tikina, kad ši istorija gali rutuliotis pagal įvairiausius scenarijus.
Kai kurie iš jų galėtų būti ypač radikalūs.
„Nežinau, ką ten italai padarė... – atsiduso LFF prezidentas. – Juokas juokais, bet net jei baltarusiai ir būtų likę antri, tai pakankamai stipri komanda ir tikėtina, kad būtų prasibrovę į čempionatą per papildomą atkrintamųjų etapą. Dabar situacija tapo ypač aštri. Jau kalbėjausi su mūsų valdžia, ministerijos atstovais, Latvijos federacija bei Ukraina, kuri čempionate žais taip pat. Galvoje yra du keliai, bet kol kas jų konkretizuoti dar nenorėčiau. Kitą savaitę turiu susitikimą su UEFA atstovais ir pasakysiu viską, ką manau apie šią situaciją, išklausysiu jų argumentus.“
| # | Metai | Šeimininkė | Auksas | Sidabras | Bronza | Dalyviai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 1996 | Ispanija | Ispanija | Rusija | Belgija | 6 (18) |
| 2 | 1999 | Ispanija | Rusija | Ispanija | Italija | 8 (25) |
| 3 | 2001 | Rusija | Ispanija | Ukraina | Rusija | 8 (26) |
| 4 | 2003 | Italija | Italija | Ukraina | Čekija | 8 (29) |
| 5 | 2005 | Čekija | Ispanija | Rusija | Italija | 8 (34) |
| 6 | 2007 | Portugalija | Ispanija | Italija | Rusija | 8 (34) |
| 7 | 2010 | Vengrija | Ispanija | Portugalija | Čekija | 12 (39) |
| 8 | 2012 | Kroatija | Ispanija | Rusija | Italija | 12 (43) |
| 9 | 2014 | Belgija | Italija | Rusija | Ispanija | 12 (45) |
| 10 | 2016 | Serbija | Ispanija | Rusija | Kazachstanas | 12 (47) |
| 11 | 2018 | Slovėnija | Portugalija | Ispanija | Rusija | 12 (47) |
| 12 | 2022 | Nyderlandai | Portugalija | Rusija | Ispanija | 16 (50) |
| 13 | 2026 | Lietuva/Latvija | 16 (50) |
Situacija ypač kebli – E.Stankevičius abejoja, ar baltarusiams atrankoje dalyvauti leidusi UEFA dabar galėtų pakeisti nuomonę agresorių atžvilgiu.
„Pagal dabartinius galiojančius įstatymus jie galėtų atvažiuoti čia, jei turėtų galiojančias vizas – panašiai kaip kad važiuoja į kitas Europos Sąjungos šalis. Visgi dar kalbamės su Lietuvos valdžia, norime aiškiai pasakyti, kad jie čia nėra laukiami“, – kalbėjo E.Stankevičius.
Anot jo, tokios pačios kategoriškos nuomonės laikosi ir Latvijos bei Ukrainos valstybių bei futbolo federacijų vadovai.
Latviams priimti sprendimus netgi yra paprasčiau, nes visa veiksmų laisvė atsimuša į šalies įstatymus.
Latvijos sporto įstatyme numatyta, kad šios šalies komandoms draudžiama žaisti su Rusijos ir Baltarusijos ekipomis, jei jos rungtyniauja su savo vėliava arba kaip neutralios.
Įstatyme taip pat nustatyta, kad Latvijai draudžiama organizuoti nacionalinių rinktinių – suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių – varžybas, kuriose dalyvautų Rusijos ar Baltarusijos rinktinės.
„Jau bendravau ir su Ukrainos futbolo federacijos prezidentu Andrijumi Ševčenka. Jei čempionatas būtų perkeltas į kurią nors kitą šalį, tuomet jau ir ukrainiečiams skaudėtų, nes tikėtina, kad tos šalys įsileistų ir agresorių sirgalius“, – juodžiausią scenarijų piešė LFF prezidentas.
Visgi jis užtikrino, kad vertybinis stuburas šioje istorijoje yra svarbiausia ir pažadėjo daryti viską, kad Baltarusijos futbolininkų ir šios šalies vėliavų gimtasis Kaunas neišvystų.
„Visos trys šalys jau esame susitarę, kad padarysime bendrą spaudos konferenciją ir tada pranešime galutinius savo veiksmus. Bet čia bus griežtai ir aiškiai. Manau, kad svarstymų nebus daug. Susidėliosime planą, kad ir skaudų, bet labai aiškų“, – žadėjo E.Stankevičius.
Bet čia bus griežtai ir aiškiai. Manau, kad svarstymų nebus daug.
Konkrečiai paklaustas, ar LFF yra pasirengusi atsisakyti čempionato organizavimo teisių, jei reikės rinktis čempionatą su Baltarusija ar galimas sankcijas, šalies futbolo galva buvo nusiteikusi ryžtingai.
„Viskas yra įmanoma. UEFA vadovams labai aiškiai pasakysiu, kokio veiksmų plano mes laikysimės ir tada išklausysime, ką jie siūlo. Kad ir koks sprendimas skaudus bebūtų, laikysimės savo. Mes tikrai su jais nežaisime ir Lietuvoje jų nelauksime“, – užtikrino E.Stankevičius.
Jis teigė nesvarstantis varianto, kad būtų galima prašyti, jog Lietuva, Latvija ir Ukraina burtų traukimo metu būtų išskirstytos į skirtingas grupes – pirmiausia dėl to, jog Baltarusija yra nepageidaujama nė vienoje čempionatą priimančioje šalyje.
Stebint pastarųjų metų Europos futbolo geopolitinę architektūrą yra akivaizdu, kad Baltijos šalių laukia ypač sudėtingos savaitės.
Nors Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija talkina Rusijai vykdant kruviną karą Ukrainoje, UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas nemato problemų baltarusiams dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatų atrankose.
Dėl karo Ukrainoje UEFA užtrenkė duris Rusijos futbolo rinktinei į 2024 metų Europos čempionatą, bet nesiėmė tokių pat žingsnių prieš Baltarusiją, kurios diktatorius palaiko agresiją Ukrainoje ir nuo pat karo pradžios padeda Vladimirui Putinui, įsileidęs Rusijos karinius dalinius.
Prieš porą metų A.Lukašenka vykdė masinius susidorojimus savo šalyje, kai sąžiningų rinkimų reikalavę žmonės daug savaitgalių iš eilės ėjo į tūkstantinius protestus Minsko gatvėmis ir dėl to buvo areštuojami bei sodinami į kalėjimą. Režimui nepaklusę sportininkai taip pat buvo sodinami už grotų ir šalinami iš savo darbų.
Visgi šie argumentai UEFA vadovų neįtikina.
„Šiek tiek populistiška reikalauti palikti visus užribyje. Mes nematome priežasties šiuo atžvilgiu. Jei tai pasikeis, mes būtinai reaguosime, – savo poziciją yra aiškinęs A.Čeferinas. – Politikai turi gerbti mūsų galimybes padaryti savo sprendimus, nes mes nesakome politikams ir vyriausybėms, ką jie turėtų daryti.“
Pažymėtina, kad UEFA pozicija stipriai svyruoja ir Rusijos atžvilgiu.
Praėjusį rugsėjį UEFA Vykdomasis komitetas buvo priėmęs nutarimą vėl leisti septyniolikmečių Rusijos rinktinėms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, tačiau kitų Europos šalių federacijoms stojus piestu, šių planų teko atsisakyti.
Prieš kelias savaites Belgrade vykusiame 49-ajame UEFA kongrese vietą Vykdomajame komitete pagaliau prarado Rusijos naftos milžinės „Gazprom Neft“ generalinis direktorius Aleksandras Diukovas.
Nuo 2019-ųjų jis eina Rusijos futbolo sąjungos prezidento pareigas ir UEFA vykdomajam organui priklausė nuo 2021-ųjų.
„Gazprom“ daugybę metų buvo vienas svarbiausių UEFA rėmėjų, tačiau prasidėjus karui ir spaudžiant Vakarų šalių federacijoms, Europos futbolą valdanti organizacija nusprendė šios partnerystės atsisakyti.
Beje, salės futbole iš natūralizuotų Brazilijos legionierių sudaryta Rusijos rinktinė iki suspendavimo buvo didelė jėga. Maskvoje yra vykusios žemyno pirmenybės, kartą rusai tapo Europos čempionais, šešis sykius iškovojo sidabrą, tris kartus bronzą.
Įdomiausia tai, kad į anksčiau minėtą Vykdomąjį komitetą šiemet pretendavo ir Ukrainos legenda A.Ševčenka.
Nors buvo pati ryškiausia pavardė tarp kandidatų, ukrainietis surinko tik 15 balsų ir galiausiai į Vykdomąjį komitetą nepateko.
Kuluaruose kalbama, jog tokiu būdu siunčiama aiški žinia – kol vyksta karas, UEFA nėra linkusi rinktis nė vienos pusės.
15min žiniomis, Lietuva Serbijos sostinėje buvo tarp 15 šalių, kurios balsavo už A.Ševčenkos kandidatūrą.
Jei Lietuvos ir Latvijos futbolo vadovų bei šalių pozicijos nesikeis, panašu, jog UEFA teks ieškoti naujos čempionato vietos.
Panašus precedentas jau buvo prieš dvejus metus FIFA – motininėje pasaulio futbolą valdančioje organizacijoje, kuriai priklauso UEFA.
2023-iaisiais FIFA pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionatas turėjo vykti Indonezijoje, tačiau likus keliems mėnesiams iki pirmenybių ši teisė buvo atimta, mat Azijos šalis atsisakė įsileisti į turnyrą patekusią Izraelio rinktinę.
Kritika Izraeliui ir jo politikai Palestinos atžvilgiu Indonezijoje ypač sustiprėjo, kai Balio gubernatorius Wayanas Kosteris pareiškė draudžiantis, kad Izraelis žaistų jo valdomame regione. Šalies gyventojai sostinėje Džakartoje net surengė didžiulį protestą.
Indonezija, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai ir gyvena daugiau kaip 270 mln. žmonių, nepalaiko jokių oficialių diplomatinių santykių su Izraeliu ir jų konflikte su Palestina palaiko pastarąją.
Galiausiai FIFA šį turnyrą paskubomis perkėlė į Argentiną, kuri mielai priėmė pirmenybes, mat jos futbolininkai nebuvo išsikovoję vietos per atranką.
Už organizacinio protokolo nesilaikymą FIFA Indonezijai iš pradžių grasino sankcijomis. Visgi vėliau aistros aprimo. Maža to, tų pačių metų pabaigoje ši Azijos šalis jau tapo savotišku gelbėjimo ratu organizuojant U17 pasaulio čempionatą.
Varžybos buvo suplanuotos Peru, tačiau Pietų Amerikos šalis nespėjo tinkamai pasiruošti ir dėl infrastruktūros problemų FIFA nusprendė ieškoti naujo šeimininko bei mikliai atsisuko į neseniai „baustą“ Indoneziją.
