Sekite 15min Google
Žemaičių svajonės gyvavo kiek ilgiau nei kėlinį, tačiau galiausiai nugalėjo futbolo hierarchija, o kauniečių trofėjų lentyną papuošė dar vienas eksponatas – šalia pernai iškovoto istorinio šalies čempionų titulo ir šio sezono pradžioje laimėtos Supertaurės.
Kai 1964-aisiais Kretingos klubas vienintelį kartą iškėlė Lietuvos futbolo taurę, ją sveikino penkių tūkstančių žiūrovų minia. Per daugiau nei šešis dešimtmečius pasikeitė valstybės santvarka, Lietuvos futbolo geografija, buvo bankrotas, atsikūrimas ir Kretingos futbolas sekmadienį vėl buvo vos per vieną pergalę nuo tos pačios viršūnės.
Anksčiau taurės finale kretingiškiai buvo žaidę dar 1958 ir 1970 metais, tad į didįjį turnyro finalą sugrįžo po 56 metų. Ir nors šįkart šlapiame Kauno stadione iki penkių tūkstančių žiūrovų buvo toloka (3816), iš pajūrio atvykusių sirgalių gretos buvo kone dvigubai gausesnės už savo mieste žaidusius kauniečius palaikiusią publiką.
„Minija“ į Kauną atvyko ne kaip atsitiktinai didžiojo futbolo scenoje pasiklydęs provincijos svečias. Pirmoje lygoje užtikrintai pirmaujantys kretingiškiai per 25 rungtynes yra iškovoję net 22 pergales, o taurės turnyre išlydėjo namo du aukščiausiojo diviziono klubus – Marijampolės „Sūduvą“ ir „Panevėžį“.
Per penkerias taurės rungtynes žemaičiai sumušė 23 įvarčius, tačiau šįkart jų laukė gerokai tvirtesnė siena.
„Kauno Žalgiris“ iki finalo atžingsniavo per ketverias rungtynes nepraleidęs nė vieno įvarčio.
Nepraleido ir finale.
| Etapas | „Minija“ | „Kauno Žalgiris“ |
|---|---|---|
| 1/32 finalas | „Geležinis Vilkas“ 12:0 | - |
| 1/16 finalas | „Sūduva“ 2:2 (baud. 5:4) | „Sveikata“ 3:0 |
| Aštuntfinalis | „Pempininkai“ 4:1 | „Riteriai“ 4:0 |
| Ketvirtfinalis | „Panevėžys“ 2:1 | Vilniaus BFA 3:0 |
| Pusfinalis | „Dainava“ 3:2 | „Šiauliai“ 1:0 |
| Įvarčiai | 23:6 | 11:0 |
Pernai „Minijos“ klubą įsigijęs žymus Prancūzijos futbolininkas Moussa Dembele prieš finalą kretingiškiams linkėjo sėkmės, tačiau meistriškumo žirklės buvo pernelyg didelės ir sekmadienio vakarą intriga laikėsi tik iki pirmojo kėlinio vidurio.
Penkis lietuvius starto sudėtyje išleidusio Dariaus Gvildžio auklėtiniai („Kauno Žalgiris“ startavo su keturiais lietuviais) rungtynes pradėjo drąsiai, drausmingai gynėsi ir bent kurį laiką neleido varžovams aikštėje įvesti savosios tvarkos.
Tačiau Željko Sopičiaus vyrai pamažu atrado erdvių. 22-ąją minutę greitas išpuolis baigėsi Leono Krekovičiaus įvarčiu – „Minijos“ vartininkas Vykintas Gaudiešius, išsiskyręs neįprastu jo pozicijai antruoju marškinėlių numeriu, paskutinę akimirką dar lietė kamuolį, bet nuo nemalonumų savo komandos neišgelbėjo.
35-ąją minutę Kretingos viltys galėjo patirti lemiamą smūgį. Po VAR peržiūros į „Minijos“ vartus skirtą baudinį stojo mušti Amine'as Benchaibas, tačiau kamuolys sudrebino virpstą.
Iš karto po šio epizodo, primindami, kad jų futbolo pasaka dar nesibaigė, kretingiškiai surengė savo pavojingiausią išpuolį. Julius Kasparavičius atsidūrė puikioje pozicijoje, tačiau jo akistatą su Deividu Mikelioniu laimėjo įspūdingai sužaidęs kauniečių vartininkas.
Vis dėlto 51-ąją minutę federacijos darbuotojai jau ramiai į pergalės patrankas galėjo grūsti žaliai baltą dūmų mišinį.
„Minija“ šiurkščiai suklydo prie savo vartų, A.Benchaibas perėmė kamuolį pavojingoje zonoje ir perdavė Gabrieliui Debeljuhui. Šis tiksliu smūgiu pažeme padvigubino persvarą. Nuo atsarginių suolo pašokęs Ž.Sopičius iškėlė kumštį – taurė jau buvo kauniečių rankose.
73-ąją minutę graži šalies čempionų kombinacija baigėsi Marko Konataro įvarčiu.
„Noriu pasveikinti tiek „Miniją“, tiek savo vaikinus. Tai, kad jie pasiekė šį etapą, yra didžiulė sėkmė. Kalbant apie rungtynes, žinote, jeigu būtume realizavę 11 metrų baudinį, viskas būtų buvę gerokai paprasčiau. Tačiau manau, kad aikštėje gana aiškiai dominavome. Kita vertus, jeigu neišnaudoji savo progų, normalu, kad varžovai per rungtynes susikurs vieną ar dvi galimybes. Šiandien jie neįmušė, bet, manau, jeigu būtume realizavę baudinį, viskas būtų buvę baigta jau po 20–25 minučių. Galiausiai galiu tik pasakyti, kad nepaprastai didžiuojuosi savo vaikinais. Tuo, kaip jie šiandien žaidė, kaip treniruojasi, kaip kasdien dirba. Tai kažkas nuostabaus“, – po mačo kalbėjo „Kauno Žalgirio“ strategas Željko Sopičius.
15min paklaustas, ką šis trofėjus jam reiškia asmeniškai, pergalingus lietaus lašus nuo savo kaktos braukęs 52-ejų kroatas šyptelėjo.
„Turite suprasti, kad tai pirmas kartas klubo istorijoje, kai iškovojome taurę. Man tai labai svarbu. Kai atvykau čia dirbti, buvau pakviestas tam, kad laimėtume trofėjus. Žinojome, kad nebus lengva, nes laukė labai daug rungtynių ir įvairių iššūkių. Tačiau galiausiai taurę iškovojome. Čempionate taip pat esame labai arti tikslo, tačiau turime būti pasiruošę viskam. Šiandien šiek tiek atšvęsime, o tada pradėsime ruoštis ketvirtadieniui“, – kalbėjo strategas.
„Kauno Žalgiriui“ šventinis sekmadienis buvo paskutinė stotelė prieš visiškai kitokio mastelio išbandymą. Jau kitą savaitę Lietuvos čempionai debiutiniame UEFA Konferencijų lygos pagrindinio etapo mače Anglijoje susitiks su „Premier“ lygos trečioje vietoje žengiančiu „Brighton“.
Per keturias dienas – nuo Pirmos lygos lyderių iki vienos stipriausių Anglijos komandų.
„Taip, „Brighton“ yra truputį geresnė komanda. Ne kažin kiek, bet truputį geresnė (juokiasi). Vakar žiūrėjau jų rungtynes, taip pat mačiau, kaip jie žaidė prieš „Manchester United“ ir „Arsenal“. Jie turi labai gerą trenerį, tai aukščiausio lygio komanda. Ten žaidžia ir vienas kroatas – Luka Vuškovičius. Mūsų laukia milžiniškas iššūkis, tačiau gerai pasiruošime. Tikiuosi, kad aikštėje atiduosime viską, ką galime, o tada jau viskas bus Dievo rankose“, – kalbėjo strategas.
Jis neslėpė, kad apie ketvirtadienį laukiantį egzaminą galvojo tiek prieš LFF taurės finalą, tiek per jį.
„Jau prieš šias rungtynes turėjome planą, kurie žaidėjai žais šiandien, o kurie – ketvirtadienį. Žinome, kad į Kauną grįšime tik penktadienį, gana vėlai vakare, turbūt apie devintą valandą. O tada jau turėsime ruoštis labai svarbioms rungtynėms su Marijampolės „Sūduva“, nes čempionatas mums yra viskas. Jeigu norime kitais metais vėl būti tokiame etape, kokiame esame dabar, o galbūt pasiekti ir dar daugiau, privalome laimėti čempionatą. Juk žinome, kad kiekvienoje šalyje tapus čempionu Europos turnyruose kelias yra lengvesnis. Atsiveria daugiau galimybių žengti toliau“, – kalbėjo Ž.Sopičius.
Pirmasis prie trofėjaus sekmadienio vakarą prisilietė po keitimo aikštėje pasirodęs „Kauno Žalgirio“ kapitonas Fiodoras Černychas.
„Visada smagu iškovoti kokį nors trofėjų. O dar žinant, kad „Kauno Žalgiriui“ tai pirmasis toks laimėjimas klubo istorijoje, džiaugsmas dvigubas. Labai džiaugiamės. Manau, kad kartu su mumis džiaugiasi visas miestas ir visi mūsų sirgaliai. Iš esmės kontroliavome rungtynes, tačiau turiu pasakyti, kad „Minijos“ komanda tikrai neblogai atrodė. Jie bandė priešintis, kovojo, bet galiausiai vis tiek išryškėjo komandų pajėgumo skirtumas“, – mačą apibendrino komandos veteranas.
Savo istoriją sekmadienį turėjo ir „Minijos“ treneris D.Gvildys. Prieš dvidešimt metų jis šiame stadione LFF taurę virš galvos kėlė kaip Marijampolės „Sūduvos“ atstovas, o 2002-aisiais tą patį buvo padaręs vilkėdamas FBK „Kauno“ marškinėlius.
Šįkart į atnaujintą Kauno areną jis sugrįžo jau su trenerio sportiniu kostiumu, mėgindamas nuveikti tai, kas nepriklausomos Lietuvos istorijoje pavyko tik vienam žemesnio diviziono klubui – 2023 metais triumfavusiam Vilniaus rajono „TransINVEST“.
Visgi barjeras buvo akivaizdžiai per aukštas.
„Žinote, Pelenės istorija turėjo kažkada baigtis. Šiandien matėme, kad vaikinai atidavė visas jėgas, tačiau „Kauno Žalgiris“ detalėse buvo tiesiog stipresnis, tikslesnis. Be abejo, pirmajame kėlinyje turėjome labai gerą progą išlyginti rezultatą – jeigu būtume įmušę, situacija ir psichologija galėjo kardinaliai pasikeisti. O antrojo kėlinio pradžioje pernelyg greitai praleidome įvartį – prieš tokią komandą panaikinti dviejų įvarčių deficitą mums šiai dienai yra pernelyg sudėtinga.
Belieka pasveikinti „Kauno Žalgirio“ vaikinus, palinkėti jiems sėkmės čempionate ir Europoje, taip pat padėkoti savo žaidėjams už tai, ką jie šiandien nuveikė. Esu jiems labai dėkingas. Tikrai kovėmės, turėjome savo momentų, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad „Kauno Žalgiris“ šiai dienai buvo stipresnė komanda ir pelnytai tapo čempionais“, – apie rungtynes kalbėjo D.Gvildys.
Jis neslėpė, kad sugrįžimas į stadioną, kuriame kaip futbolininkas praleido geriausius savo karjeros metus, buvo ypatingas ir ypač sentimentalus.
„Darysime viską, kad į šį stadioną kitąmet jau sugrįžtume kaip Toplygos komanda, – šypsojosi Pirmos lygos lyderių strategas. – Labai noriu pasidžiaugti ir už visą Kretingą, miestą, mūsų sirgalius. Vos tik sužinojome, kad patekome į finalą, miesto valdžia – meras, vicemeras – padėjo klubui suorganizuoti šešis autobusus. Kelionė sirgaliams buvo nemokama. Žinau, kad vietos tuose autobusuose labai greitai buvo užpildytos, o dalis žmonių atvyko savais keliais – traukiniais, autobusais. Kretingai, tokiam nedideliam miestui, tai yra didžiulė šventė. Aš žinau, ką tai reiškia. Labai ačiū mūsų sirgaliams.“
