„Kai praleidi įvartį pačiomis paskutinėmis sekundėmis... Tai yra didžiulis nusivylimas. Dabar yra sunku, bet puikiai suprantu, kad po kurio laiko viskas atrodys kitaip. Tai yra istorinis taškas Lietuvos futbolui, pirmasis Europos futsal čempionate. Tai yra nuostabu ir parodo, kokį sunkų kelią nuėjome nuo 2021-ųjų, kai atvykau čia ir pradėjau dirbti „Kauno Žalgiryje“. Nuostabus ir daugybę emocijų pademonstravęs vakaras, su tiek daug mus palaikiusių žiūrovų. Savotiškas svajonės išsipildymas“, – dviprasmišką vakarą apibendrino Lietuvos rinktinę treniruojantis brazilas Dentinho.
Čekija FIFA futsalo pasaulio reitinge užima 17-ąją poziciją, tuo tarpu lietuviai yra 77-oje vietoje ir šį čempionatą pasitiko iš žemiausios pozicijos tarp visų šešiolikos dalyvaujančių ekipų.
Ypač stipriomis futsalo pozicijomis čekai galėjo pasigirti šio amžiaus pradžioje, kai 2003 ir 2010 metais dusyk laimėjo Europos čempionato bronzą. Pastarajame turnyre žaidė ir Marekas Kopecký – žmogus, dabar stovintis prie komandos vairo.
Pastarąjį dešimtmetį čekams sekėsi kiek sunkiau – jų nebuvo nei dvejuose pastaruosiuose žemyno čempionatuose, nei prieš dvejus metus Uzbekistane vykusiose planetos pirmenybėse.
Visgi atrankos varžybose M.Kopecký auklėtiniai demonstravo labai solidų futbolą ir laimėjo gana sudėtingą grupę, aplenkę belgus ir serbus.
Savo jėgą čekai nuo pirmųjų minučių bandė įrodinėti ir ketvirtadienio vakarą, tačiau galiausiai patys vos išnešė sveiką kudašių.
Per pirmas tris minutes Lietuvos rinktinės vartininkas Ernestas Macenis atrėmė tris varžovų smūgius, bet tuomet šeimininkai įsidrąsino ir Paulius Osauskas turėjo dvi neblogas progas pasižymėti.
Apsipratusių čekų spaudimas palaipsniui augo ir sužaidus pusę kėlinio meistriškai įžaistas kampinis baigėsi svečių komandos kapitono Michalo Seidlerio įspūdingu dūriu į Lietuvos vartų devyniukę.
Visgi 13-ąją minutę Edgaras Baranauskas atsakė dar įspūdingesniu įvarčiu – sulaukęs Justino Zagursko perdavimo nuo šoninės linijos „Kauno Žalgirio“ puolėjas savo kaire koja smeigė kamuolį po čekų skersiniu ir švieslentėje sužibo griausmingomis ovacijomis pasitiktas 1:1.
Kai šeimininkai bandė spręsti reikalus emocija, Čekija atsakė matematika. Vos po kelių minučių svečiai dar kartą identiškai įžaidė kampinį ir M.Seidleris tokiu pačiu smūgiu vėl išvedė savo komandą į priekį.
Visgi dar iki pertraukos, „dovanėlės“ sulaukė ir šeimininkai. Čekai padarė nedovanotiną klaidą pradėdami ataką, o kamuolį perėmęs Ignas Raštutis ramiai pasiuntė jį į tinklą, nes varžovų vartininkas Michalas Hula buvo palikęs vartus.
Visgi ir tai nebuvo pabaiga. Po kelių akimirkų dar vienas meistriškai įžaistas kampinis baigėsi puikiu J.Zagursko staigiu perdavimu ir niekeno netrukdomas Vladimiras Derendiajevas uždarė kamuolį iš metro į vartus – 3:2!
Antrajame kėlinyje lietuviams jau teko kentėti, tačiau pajutę galimybę ir raginami 5198 žiūrovų savąjį užnugarį jie gynė ypač kruopščiai ir atidžiai. Meistriškumas labiausiai jautėsi ne smūgiuose, o pauzėse: Dentinho vyrai užtikrintai mušė rungtynių ritmą, kas kartą vis kitaip užsklęsdavo varžovų atakas – ramiai, be panikos, lyg būtų repetuota šimtus kartų.
Laikas tiksėjo, o tribūnose „Lietuva! Lietuva!“ griaudėjo vis garsiau.
Čekai vartininką pakeitė penktu aikštės žaidėju, atliko 66 smūgius, iš kurių 25 – į vartų plotą, tačiau vis tiek sunkiai vargo ieškodami išsigelbėjimo rakto.
Visgi kai atrodė, kad Nemuno sala taps istorinio Lietuvos futbolo triumfo liudininke, likus 35 sek. Mikusas Francisco mušė neatremiamai ir bent iš dalies išgelbėjo favoritų prestižą.
„Jausmai yra sumišę, bet rūbinėje mačiau žaidėjų veidus... Jie tikrai atidavė maksimumą, visą širdį ir visas jėgas. Prieš dvikovą sakiau, kad jei sužaisime maksimaliai, rezultatas nebus svarbus. Svarbiausia, kad savo sirgaliams suteikėme džiaugsmą, suteikėme viltį. Iki šio „Žalgirio“ arenoje tiek žiūrovų mačiau tik per krepšinio rungtynes. Jie buvo nuostabūs ir mums buvo didžiulė parama. Žaidėme gerą futbolą, parodėme gerą futsalą ir tikiu, kad kitose rungtynėse tribūnos bus dar gausesnės“, – vylėsi Dentinho.
Treneriui antrino ir gražiausią rungtynių epizodą sukūręs E.Baranauskas.
„Iš vienos pusės taškas yra gerai, bet iš tiesų labai nedaug trūko, kad turėtume visus tris ir čempionatą pradėtume pergale. Visgi šiuo maču dar niekas nesibaigia. Prieš rungtynes jei kas nors būtų pasiūlęs lygiąsias, mes jų nebūtume ėmę, galvojome apie pergalę ir todėl labai apmaudu, kad viskas taip baigėsi. Iš tiesų tai buvo mačas, kuriame vargu ar ką naujo išmokome, klaidų darėme nedaug, galbūt antrajame kėlinyje kiek „pasėdome“, nusileidome per giliai, tačiau išlaikyti koncentraciją nebuvo lengva, nes jau trūko ir jėgų“, – mačą apibendrino E.Baranauskas.
Abi šios komandos pastarąjį kartą tarpusavyje buvo susitikę gruodžio mėnesį Čekijos mieste Kutno Hora vykusiame keturių komandų kontroliniame turnyre.
Tuomet čekai įrodė savo pranašumą 6:3.
„Abu mačai buvo panašūs. Tiek tada, tiek dabar praleidome keletą įvarčių tokių, kokių neturėtume praleisti. Atrodo, kad tą akcentavo ir treneriai, tačiau kažkiek pamesdavome galvas, kai kur pritrūkdavo smulkmenų“, – kalbėjo E.Baranauskas.
Pirmajame dienos mače B grupės favoritė Ukraina sensacingai 1:2 nusileido kitai varžybų debiutantei Armėnijos rinktinei.
Nuo 2002-ųjų Kaukazo komandą treniruojantis Rubenas Nazaretianas rungtynėms paruošė labai solidų planą ir kaip reikiant nustebino kur kas daugiau patirties turinčius varžovus, bet antrojo kėlinio pradžioje Vladyslavui Pervijevui pavyko išvesti ukrainiečius į priekį. Visgi netrukus graži armėnų ataka baigėsi Mihrano Dermenjano išlyginamuoju įvarčiu.
Likus kiek mažiau nei 2 minutėms tas pats Jerevano „Unisport“ puolėjas pasižymėjo dar kartą ir padovanojo savo šaliai istorinę pergalę.
Beje, šiame mače neišvengta ir politinių kibirkščių. Prieš dvikovą ukrainiečiai atsisakė spausti rankas varžovams, kaltindami juos prorusiškumu.
Tame pagrindo yra nemažai. Rusijoje, kuri ketvirtus metus tęsia brutalų karą Ukrainoje, žaidžia didžioji dalis Armėnijos rinktinės futbolininkų. Iš keturiolikos paraiškoje esančių žaidėjų net aštuoni atstovauja rusų klubams, o likę šeši žaidžia vietiniame čempionate.
Ukrainai menka paguoda buvo nebent tai, kad jos narys Ilja Prychodko būdamas 18 metų ir 69 dienų šiame mače tapo jauniausiu visų laikų Europos čempionato finalinio etapo žaidėju.
Sekmadienį mūsiškiai žais antrąsias B grupės rungtynes su Ukraina, o pirmo etapo kovas užbaigs kitą trečiadienį akistata su armėnais.
„Dabar svarbiausia pamiršti pirmąjį mačą ir kovoti iš paskutinių jėgų. Ukraina – grupės favoritė, bet ir ji pametė taškų bei sensacingai pralaimėjo Armėnijai. Šioje grupėje dar visko gali būti, viskas įmanoma“, – optimizmo nestokojo E.Baranauskas.
