Legendomis ir politikų pažadais apaugusios Nacionalinio stadiono statybos ant Šeškinės kalno šiemet „švęs“ jau 40-ies metų jubiliejų.
„Gegužės mėnesį jie planuoja gauti visus atsakymus. Tuomet prasidėtų statybos ir planas toks, kad stadionas būtų pastatytas per 18 mėnesių, – naujausiomis žiniomis dalinosi E.Stankevičius.
– Meras kalba pozityviai. Mes, kaip futbolo federacija, jo irgi norime. Mums reikia to stadiono. Viliuosi, kad taip ir nutiks, bet visi žinome situaciją, kiek kartų jau buvo (žadėta). Noriu tikėti, kad tas stadionas bus, bet palaiminimo kol kas nėra.“
Perimti Nacionalinio stadiono projektą ketina nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, istorinėje Vilniaus „Žalgirio“ stadiono vietoje Rintinės gatvėje išvysčiusi verslo centrą simboliniu padavimu „Business Stadium“.
Suprasti akimirksniu
- „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis yra sakęs, kad Nacionalinio stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijos iš „BaltCap“ būtų išpirktos tik tuomet, kai bus išspręstas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų klausimas ir projekto sutarties pakeitimus patvirtins EK.
Tiesa, pernai „Hanner“ drauge su „Vilnius Football Academy“ iš pagrindų atnaujino buvusį „Panerio“ stadioną Lazdynėliuose.
Tačiau futbolo federacijos akys sminga ir į kitą primirštą projektą.
Naujosios Vilnios futbolo kompleksas dar 2004-aisiais buvo pristatytas kaip „analogų Baltijos šalyse neturėsiantis“.
Vis dėlto darbai 17 hektarų sklype Karklų gatvėje taip ir nepajudėjo.
LFF dėl to ne vienus metus kaltino savivaldybę, su kuria turi po 50 proc. Viešosios įstaigos „Vilniaus futbolo akademija“ akcijų.
Ši VšĮ valdo minėtą objektą Naujojoje Vilnioje, kurioje turėtų iškilti keli pilnų matmenų aikštynai, maniežas, įrengtas apgyvendinimas, įkurtas sporto centras ir... pastatytas dar vienas stadionas.
Jo dydis, pasak E.Stankevičiaus, priklausys nuo to, ar bus tęsiamos Nacionalinio stadiono statybos, kurios šiuo metu – visiškai sustojusios.
„Kalbame apie futbolo namus, federacijos būstinę, jaunimo rinktinių bazę ir taip toliau“, – dėstė E.Stankevičius, dar praėjusią savaitę naujuosius federacijos namus pristatęs Kaune.
Jei kompleksas Naujojoje Vilnioje išdygtų – federacija taip pat sugrįžtų į sostinę.
„Jei norėtume didesnio stadiono – tokia galimybė ten taip pat yra. Bet jeigu Šeškinėje bus 18 tūkst. vietų stadionas, tai dar vieno, logiškai mąstant, Naujojoje Vilnioje nereikia. Tuomet federacijos ir, galbūt, miesto poreikis būtų trečios kategorijos stadionas su 5–7 tūkst. vietų, kuriame galėtų žaisti Vilniaus „Žalgiris“, moterų, jaunimo rinktinės.“
Kol kas nežinia, ar prie projekto Naujojoje Vilnioje prisidėtų valstybė.
„Dabar reikia šnekėti apie finansavimo šaltinius. Ką savivaldybė padarys iš savo pusės, ką valstybė? Ar ji, apskritai, prisidės? Turime namų darbus – ir Vilnius, ir mes“, – teigė LFF prezidentas.
Jo teigimu, finansavimą tikimąsi pritraukti iš įvairių šaltinių.
„Per fondus, per privačią partnerystę. Jeigu ten reikėtų didesnio stadiono, tuomet jau turėtų įsikišti ir valstybė. Mūsų planas dabar – kalbėtis su premjeru, su Seimo pirmininku. Apie tai, ar būtų galimybė turėti finansavimą iš valstybės. Nes jeigu ji prisijungtų prie šio projekto, tuomet galbūt nereikėtų net jokių privačių investuotojų. Laukia darbas su skaičiais ir analizavimas, kokiu keliu eiti, – sakė E.Stankevičius.
– Komplekso Naujojoje Vilnioje kaina – nuo 30-35 mln. ir į viršų, priklausomai nuo to, kokio dydžio stadiono mums reikėtų.“
„Nes jeigu atsitiktų taip kad Nacionalinio stadiono nebūtų, tuomet Naujosios Vilnios projektas būtų kitaip maketuojamas. Atitinkamai išaugtų ir skaičiai. Kol tai dėliosimės, manau, ateis ir atsakymas dėl Nacionalinio stadiono“, – pokalbį užbaigė LFF prezidentas.
