A lyga dabar vadinama Toplyga, ir tas „Top“ skamba kaip pažadas, kurį labiausiai mėgsta kalbantys spaudos konferencijose: aukščiau, greičiau, ryškiau.
Pirmadienį Vilniaus Sapiegų rūmų parko teritorijoje vykusioje Lietuvos futbolo sezono pristatymo konferencijoje skambėjo daug ditirambų apie „kartelės kėlimą“ ir naują lygos vizualinę tapatybę – baltas centras, raudona dinamika ir mėlyna žvaigždė, lyg kosmetinė mantra, kad Lietuvos futbolas pagaliau išmoko kalbėti šiuolaikine rinkodaros tarme.
Tik akivaizdu, kad šis Lietuvos futbolo užmojis kvepia ne sportine ambicija, o tvarkinga žodžių akrobatika – tarsi kažkas būtų labai pasistengęs, kad rėmėjas liktų kambaryje, bet formaliai nesėdėtų pirmoje eilėje.
Kol kas garsiausiai kalba ne kamuolys, o pavadinimas ir niekam ne paslaptis, kad jis gimė tikrai ne galvojant apie Lietuvos futbolo kilimą. Po 2025 m. liepos 1 d. sugriežtintų reklamos ribojimų Lošimų priežiūros tarnyba aiškiai pasakė, kad lošimų organizatoriaus prekės ženklas negali būti įmontuotas į remiamo sporto objekto pavadinimą, tačiau Lietuvos futbolas tuo ir žavus, jog net ir sudėtingiausioje situacijoje sugeba rasti galimybės plyšį.
Taigi šiandien „Top“ – ir ambicijos deklaracija, ir kompromisinė lingvistika: lyg ir nebe tas pats, bet visi supranta, apie ką kalba.
O kol rinkodara aiškina, kad tai „naujas etapas“, sezono nuotaikas jau spėjo sujaukti pirotechnikos romantika. Supertaurės vakarą šalies čempionas „Kauno Žalgiris“ pergale džiaugėsi taip karštai, kad pirmadienis Marijampolės manieže baigėsi gaisru ir evakuacija. Ir staiga „top“ asociacija tapo ne apie lygį, o apie temperatūrą.
Akivaizdu viena, Lietuvos futbolas jau moka sukelti ugnį dar iki pirmojo turo: klausimas tik, ar jis pagaliau išmoks ją nukreipti ten, kur reikia, o ne į ir taip apgailėtinos mūsų futbolo infrastruktūros fasadus.
Rūbas pakeistas, logotipas nupoliruotas, žodynas atnaujintas. Bet „top“ lygį parodys ne skaidrės ir ne nuo lažybininko logotipo „nujotas“ šriftas. Jį parodys pirmos minutės, kai futbolininkai žengs į aikštę. Tada ir paaiškės, ar Lietuvos futbolas šįkart keitė ne vien iškabą.
Pirmasis turas – jau ateinantį šeštadienį.
„Norėtųsi, kad šis sezonas būtų proveržio metai. Matome, kad apie šalies futbolą tarpsezonio metu dar niekada nebuvo kalbama tiek daug, tą tikriausiai lėmė klubų savininkų pasikeitimai. Taip pat labai džiaugiamės, kad pavyko pasirašyti trejų metų sutartį su LNK grupe ir nuo šio sezono kiekvieno turo dvejos rungtynės bus transliuojamos BTV kanalu. Uždarą maniežą jau turi Panevėžys, taip pat metų pabaigoje tokia pati arena atsiras Šiauliuose, tą patį planuoja Kaunas. Džiugu, kad infrastruktūra gerėja. Aišku, matant vakarykščius vaizdus iš Marijampolės, kūnu ėjo šiurpai. Galėjo nutikti taip, kad prieš sezoną būtume likę be vienos pagrindinių aikščių. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiu atveju būtų startavęs čempionatas. Laimei, baigėsi sėkmingai, nors akivaizdu, kad viskas yra labai trapu. Visgi sezoną pasitinkame optimistiškomis nuotaikomis – klubai stiprėja, norėtųsi Toplygą pakelti į dar aukštesnį lygį“, – kalbėjo Toplygos prezidentas ir „TOPsport“ lažybų bendrovės vadovas Gintaras Staniulis.
Nepaisant visų naujovių, prieš šį sezoną lygos vadovybė sulaukė daug kritikos dėl to, jog dalyvaujančių komandų sudėtis ir tvarkaraštis buvo paskelbtas likus vos kelioms savaitėms iki čempionato pradžios.
Anot lygos direktoriaus Vaidoto Zajarsko, iš šiemetinių klaidų bus stengiamasi pasimokyti.
„Tvarkaraštį mes įprastai pradedame dėlioti spalio-lapkričio mėnesiais. Visgi šiemet atsirado televizinis kontraktas, tad viską turėjome peržiūrėti iš naujo. Maža to, iki paskutinės akimirkos licencijos negavo Telšių „Džiugas“, tad formaliai neturėjome visų komandų. Yra minčių kitą sezoną paskelbti tvarkaraštį, sudarytą sportiniu principu iš karto po čempionato pabaigos. Aišku, dabar mums darbą palengvins ir tai, kad jau turime ilgalaikį televizinį kontraktą. Mūsų vizija yra startuoti anksčiau“ , – teigė V.Zajarskas.
„Labai smagu, kad į klubus atėję nauji žmonės pagrindiniu prioritetu laiko žiūrovų sugrąžinimą į tribūnas. Nuo praėjusių metų mėgstame šūkį, kad „Gražiausia stadionas yra pilnas stadionas“. Linkėčiau visiems klubams tai laikyti pagrindiniu prioritetu. Norėtųsi, kad nepaisant visų sportinių rezultatų, klubų bendruomenės augtų, lankomumas didėtų“, – linkėjo Toplygos kūrybos projektų vadovas Tadas Salaveičikas.
Jis informavo, kad Vilniaus „Žalgiris“, Vilniaus „Riteriai“ ir Vilniaus rajono „TransINVEST“ šį sezoną pradės sostinės „Sportimos“ manieže, „Kauno Žalgiris“, Kauno rajono „Hegelmann“ ir „Sūduva“ sezoną pradės Marijampolės manieže, Gargždų „Banga“ ir Telšių „Džiugas“ startuos Gargžduose, šiauliečiai ir panevėžiečiai – naujajame Panevėžio manieže.
Vardinant sezono naujienas, įtampa pasiekė aukščiausią tašką konferencijos pabaigoje, kai Toplygos vadovai buvo paklausti apie naujojo lygos pavadinimo ir identiteto pakeitimus.
Prieš pusantros savaitės išplatintame pranešime teigiama, kad naujasis Toplygos logotipas sukurtas remiantis dinamiška futbolo žvaigždės interpretacija, o stabilaus mėlyno centro ir dinamiškų raudonų išorinių formų kontrastas simbolizuoja pusiausvyrą tarp organizuotumo ir veiksmo, disciplinos bei emocijos ir nė žodeliu neužsiminta apie tai, kad jis adaptuotas pagal lygą remiančios lažybų bendrovės simboliką.
15min paklausus, ar formuodami tokią komunikacinę žinutę neperlenkė lazdos, spaudos konferencijoje dalyvavę vyrai žvilgsnius nukreipė į kartu su jais sėdėjusią Toplygos marketingo atstovę Gretą Baranauskaitę.
Ši išliko kategoriška ir laikėsi tos pačios nuomonės, kaip ir buvo išdėstyta pirminiame pranešime.
„Šiuo rebrandingu norėjome įnešti naujų spalvų, šios spalvos simbolizuoja norą, greitį, pasisekimą. Tas pats ir su pavadinimu. Mūsų siekis – būti geriausiais. Visos to žvaigždės ir ta simbolika veda prie to paties, kažkokių aikštės fragmentų, kurie rodo greitį ir užtikrintumą“, – kalbėjo G.Baranauskaitė.
Perklausus, ar tik šie išvardinti elementai lėmė pokyčių būtinybę, moteris ir toliau demonstravo atsparumą.
„Lėmė daug dalykų, žinote, mes šiame dialoge dalyvaujame ne dviese, – pagalbos iš šalies bandė šauktis marketingo atstovė. – Bet iš komunikacinės pusės viskas yra taip“.
Uždavus klausimą, ar klausant šių argumentų Lietuvos futbolo sirgalius nėra pastatomas į kvailio vietą, G.Baranauskaitė tvirto atsakymo neturėjo.
„Nežinau kodėl taip turėtų būti, mes diskutavome su savo fanais, pasakėme, kodėl atliktas rebrandingas“, – įžūliai savo pozicijos laikėsi marketingo specialistė, kuri savo LinkedIn net neslepia, jog dirba su „TOPsport“ prekės ženklu.
Kai iš žurnalistų lūpų galiausia nuskambėjo tikroji priežastis, kodėl buvo atliktas šis identiteto pakeitimas, aistras raminti ėmėsi pats G.Staniulis.
„Girdint šį klausimą kiek apmaudu. Mes ateinam, lygai ir futbolui skiriame lėšų ir turime teisintis bei aiškinis, kodėl tai yra daroma. Jei rikiuotųsi eilė rėmėjų ir būtų daug norinčių, visi džiaugtumėmės ir dėkotume. Šiuo atveju, yra noras padėti, žmogiškas noras. Jei pažiūrėsite, „TOPsport“ yra bendrovė, kuri sumoka dešimtis milijonų mokesčių, remia futbolą. Dabar diskutuojama, kad sutampa spalvos ir t.t. Niekas čia nieko nenori apgaut. Mes viską atvirai deklaruojame“, – teigė lygos prezidentas.
Paklaustas, ar šie lygos identiteto pokyčiai buvo viena iš bendrovės rėmimo sąlygų, G.Staniulis tikino, kad tokio reikalavimo nebuvo.
