Pateikiame pilną įrašą.
Pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai Vilniaus „Žalgirio“ stovykloje jau garsiai juokais yra prilyginami „Santa Barbara“ serialui. Pastarasis serialas truko 10 sezonų. Labai viliuosi, jog Vilniaus „Žalgirio“ santabarbariškoji istorija greitu metu pasieks atomazgą ir pasibaigs, kadangi dėl jos kilusi suirutė klubo nei puošia, nei padeda kovoje A lygoje.
Visgi, šis mano post‘as potencialiai pretenduoja tapti nauja šios istorijos serija, kurią aš, reaguodamas į prieš kelias savaites viešai paskelbtą žinią apie tarp V. Venslovaitienės ir UAB Valoras įvykusį „2 dalių“ perleidimo sandorį, pradėsiu klausimu – bet ar V. Venslovaitienė tikrai tebėra teisėta Vilniaus „Žalgirio“ dalininke?
Šį klausimą keliu ne šiaip sau, kadangi viešosiose įstaigose (koks būtent yra Vilniaus „Žalgiris“) tokio dalyko kaip „dalys“ nėra. Viešosiose įstaigose jos dalininkai nuosavybės teise valdo ne „dalis“, o dalininko teises. Atitinkamai, jie esamiems dalininkams ar kitiems asmenims gali perleisti tik dalininko teises, jokiu būdu – ne „dalis“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kalbėdamas apie viešųjų įstaigų specifiką, yra akcentavęs, kad viešųjų įstaigų dalininkai, nors ir dalyvauja viešosios įstaigos veikloje turtinio įnašo pagrindu, neturi kokių nors dalių, nustatomų pagal jų, kaip dalininkų, įnašus į viešosios įstaigos kapitalą.
Apie „dalis“ nekalba ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (VĮĮ). Pagal jį viešosios įstaigos dalininkas gali disponuoti tik dalininko teisėmis. Įdomu tai, kad VĮĮ aiškiai numato, jog jeigu viešosios įstaigos dalininku tampa asmuo, įgijęs dalininko teises iš jas perleidusio viešosios įstaigos dalininko, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.
Ką tai reiškia? Toks Lietuvoje egzistuojantis viešųjų įstaigų reguliavimas, mano vertinimu, patvirtina, kad dalininko teisės savo esme yra nedalomos, t. y. kitaip tariant, dalininkas negali perleisti dalies savo dalininko teisių ir dalį jų pasilikti sau. Tokia dalininko teisių samprata iš principo reikalauja, kad dalininkas, perleisdamas dalininko teises kitam asmeniui, arba perleidžia visas turimas dalininko teises, arba neperleidžia nieko. Dalininko teisių perleidimo pasekmė – dalininko teises įgijęs asmuo turi pakeisti buvusį dalininką viešojoje įstaigoje.
Taigi, grįžkime prie V. Venslovaitienės ir UAB Valoras sandorio. Jį sudarius, kaip skelbiama, tiek UAB Valoras tapo Vilniaus „Žalgirio“ dalininku, tiek V. Venslovaitienė išliko jo dalininke. Vertinant anksčiau išdėstytus principus, toks šio sandorio rezultatas mano mintyse žiba ryškiu „ERROR ERROR“ ženklu.
Tad ar V. Venslovaitienė tikrai tebėra teisėta Vilniaus „Žalgirio“ dalininke?
Mano supratimu, nors dokumentai VĮ Registrų centre gal ir rodo ką kita, tikėtinas atsakymo variantas turbūt yra tik vienas iš dviejų:
a) V. Venslovaitienė dalininke nebėra, o ją pilnai pakeitė UAB Valoras;
b) V. Venslovaitienė išliko dalininke, o UAB Valoras juo netapo.
Kaip yra iš tikrųjų turbūt paaiškės tik kitose serijose.
Kaip bebūtų, tikiuosi, kad aptariamas klausimas bus pradėtas kelti ir Vilniaus „Žalgirio“ viduje, kadangi priešingu atveju egzistuoja rizika užsisukti potencialių teisinių ginčų ir nesusipratimų karuselėje.
