„Be perstojo kaukiančios sirenos, virš galvų skrendančios ir plika akimi matomos raketos... Visiško karo atmosferoje nebuvo lengva, tačiau vis tiek jautėmės gana saugiai ir stengėmės nepanikuoti. Dauguma kaimynų užsieniečių paliko namus ir išvyko. Mūsų šeima nusprendė likti. Pirmas penkias dienas praleidome namuose, o vėliau viskas aprimo – treniruotės buvo atnaujintos“, – pasakojo vartininkas.
Dėl šio konflikto buvo nukeltas tik vienas Bahreino „Premier“ lygos turas.
„Praėjusį šeštadienį čempionato kovos jau vyko, tiesa, be žiūrovų – atmosfera kiek priminė pandemijos laikotarpį. Gavome instrukcijas, kad nuskambėjus pavojaus sirenoms turėtume bėgti į rūbinę. Pirmose rungtynėse to išvengėme, tačiau pastarosiose su šiuo protokolu jau teko susipažinti– rungtynės buvo sustabdytos, slėpėmės maždaug 15–20 minučių“, – pasakojo Dž.Bartkus.
Anot futbolininko, į įprastą gyvenimo ritmą Bahreinas sugrįžo labai greitai.
„Išvažiavęs automobiliu nustebau, kad žmonių gatvėse yra net daugiau nei įprastai. Gyvenimas verda, gyventojai greitai pripranta ir adaptuojasi. Be to, vietiniai labai pasitiki šalies valdžia, jaučia, kad situacija yra kontroliuojama. Panikos tikrai nebuvo“, – užtikrino kaunietis.
Karštame pasaulio taške Dž.Bartkus su šeima atsiduria jau ne pirmą kartą. 2018–2023 metais jis penkis sezonus žaidė Izraelyje ir vilkėjo Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“ marškinėlius. Šiauriausias Izraelio miestas yra visai prie pat sienos su Libanu.
„Iš tiesų situacijos kiek skirtingos, – prisiminė lietuvis. – Nors per penkerius metus Izraelis gyveno nuolatiniame konflikte su Palestina, tiesioginių susidūrimų mūsų regione pavyko išvengti. Bet, žinoma, kur kas ramiau reaguoji į situaciją, kai jau esi tai patyręs, nors ir netiesiogiai. Dėl to tikrai ramiau.“
Kalbant apie futbolą, Dž.Bartkui dabartinė situacija nykštukinėje Persijos įlankos salų valstybėje primena kitą karjeros etapą – Maltoje. 2016–2017 m. sezoną jis praleido „Valletta“ klube.
„Tiek ten, tiek čia visas šalies futbolo čempionatas vyksta 3–4 stadionuose. Namų arenos faktoriaus tokiomis aplinkybėmis praktiškai nelieka, prieš rungtynes nereikia niekur skristi ar važiuoti. Tai kardinaliai skiriasi nuo patirties, kurią turėjau prieš tai žaisdamas Saudo Arabijoje – didelėje šalyje, kur kiekvieną savaitę į rungtynes tekdavo skraidyti lėktuvais“, – pasakojo vartininkas.
Bahreino stipriausiame divizione varžosi dvylika komandų. Anot Dž.Bartkaus, trys stipriausios ekipos – lietuvio „Al-Riffa“, praėjusio sezono čempionas „Al-Muharraq“ ir vicečempionas „Al-Khaldiya“ – savo varžovus lenkia tiek meistriškumu, tiek finansiniais resursais.
„Tiesa, žaisti prieš mažesnes komandas čia yra labai sunku – varžovai giliai ginasi, todėl ką nors sukurti būna sudėtinga. Bet man asmeniškai šis karjeros etapas patinka – atstovauju vienam iš trijų stipriausių šalies klubų, kuris kelia aukštus tikslus. Tuo pačiu jaučiame ir didesnį spaudimą, kovojame dėl titulų“, – teigė lietuvis.
Vasario viduryje Dž.Bartkus Bahreine pirmą trofėjų jau nuskynė – su „Al-Riffa“ laimėjo „Khalid Bin Hamad“ taurę, dėl kurios varžosi keturios stipriausios šalies komandos.
Finale prireikė baudinių serijos, kurioje lietuvis tapo pagrindiniu pergalės kalviu.
„Tai yra vienas iš trijų sezono titulų, tad šventė buvo tikrai didelė. Šalies čempionate taip pat sekasi neblogai – užimame trečiąją vietą. Apmaudu, kad praėjusį savaitgalį rungtynėse su čempionais pirmavome iki 95-osios minutės, tačiau galiausiai buvo skirtas baudinys ir praleidome išlyginamąjį įvartį. Dabar situacija komplikuota – nuo lyderių atsiliekame penkiais taškais. Bahreino taurės turnyre taip pat jau pasiekėme pusfinalį“, – pasakojo Dž.Bartkus.
Kartu su Dž.Bartkumi „Al-Riffa“ klubui atstovauja ir serbas Dejanas Georgijevičius, pernai atvedęs „Kauno Žalgirį“ į A lygos čempionų titulą.
„Kataro futbolo lygoje yra labai daug brazilų, todėl čia žaidžiamas greitas ir techniškas futbolas. Bahreino lygoje galioja legionierių limitas, tačiau, nepaisant to, lygoje esu vienas iš kelių vartininkų užsieniečių – tai rodo pasitikėjimą. Neseniai pratęsiau sutartį su klubu dar vienam sezonui. Antras vartininkas yra Bahreino rinktinės narys, jaučiama sveika konkurencija, o mūsų rūbinė – labai gera. Kaip mėgstu sakyti, gera rūbinė – pusė komandos“, – teigė Dž.Bartkus.
Solidus ir stabilus žaidimas Bahreino čempionate vartininkui garantavo kvietimą į Lietuvos rinktinę.
Edgaras Jankauskas norėjo matyti jį kitą savaitę prasidedančioje nacionalinės komandos stovykloje ir kontrolinėse rungtynėse su Moldova ir Sakartvelu, tačiau neramumai Artimuosiuose Rytuose sujaukė planus.
„Keliavimo laisvė vis dar stipriai apribota, ir dėl to labiausiai gaila, nes tikrai norėjau atvykti ir padėti komandai. Kai gavau kvietimą, maniau, kad blogiausiu atveju Karaliaus Fahdo tiltu nuvažiuosiu į Saudo Arabiją ir išskrisiu iš ten esančio Damamo oro uosto, tačiau galiausiai uždarė ir jį. Važiuoti į Rijadą septynias valandas jau buvo beprasmiška. Buvome suplanavę, kad aš keliausiu į rinktinę, o šeima skris atostogų. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis, palikti šeimą irgi nesinorėjo. Liksime čia, ką padarysi“, – atsiduso 13 rungtynių Lietuvos rinktinėje sužaidęs vartininkas.
