Sveiki! Šį kartą grįžtu su įrašu, kurio dauguma reikalavo pasirodžius ankstesniems straipsniams ir klausinėjo to asmeniškai – „Peledazmogio“ istorija. Pradėsiu nuo pat pirmojo depozito „PokerStars“ kambaryje, pirmųjų pralaimėjimų, laimėjimų bei visų sunkumų su kuriais susidūriau, pasirinkdamas pokerio profesionalo kelią. Prieš pradedant – dar šiek tiek apie ankstesniame straipsnyje minėtą „Prezidento algos“ projektą. Džiugu pranešti, kad balandžio mėnesį man pavyko pasiekti netgi dvigubą prezidento algą!
Bet grįžkime prie pagrindinės straipsnio temos. Jei gerai pamenu, pirmą kartą žodį „pokeris“ išgirdau 2012m, kai tėvų namuose svečiuodamasis dėdė, papasakojo apie tokio žaidimo egzistavimą ir minimaliai paaiškino taisykles bei parodė kombinacijas. Iš pradžių žaidimas visiškai neužkabino ir per kurį laiką jį pamiršau, tačiau atėjus 2012 m. vasarai mano gimtajame miestelyje vis dažniau vyko smulkūs namų žaidimai ir sudalyvavus keliuose iš jų žaidimas vis labiau traukė. Žaidžiau kaip visiškas „fishas“ ir visada labai sekėsi, bet, žinoma, to nesuprasdavau, nes atrodė, kad viską darau gerai. Taip praėjo visa vasara ir ateinantys metai, o tik sukakus 18-ai puoliau į internetinį pokerį. Aš – peledazmogis!
Čia ir prasidėjo mano istorija. Žaisdamas padrikai ir daugiau malonumui atidaviau ne vieną šimtą dolerių veltui ir, nesilaikydamas kapitalo valdymo taisyklių, sistemingai minusavau. Manau, kad pagrindinis atspirties taškas buvo laikotarpis nuo 2013 m. rudens. Laimėjus pirmą didesnį turnyrą pagaliau turėjau stabilų kapitalą ir pradėjau reguliariai žaisti 2,5 dolerių įpirkos, 180 žmonių „Sit&Go“ dar vadinamus „dvojkėmis“. Kadangi sekėsi gan neblogai greitai pakilau į 3,5 dolerių įpirkos „Sit&Go“ žaidimus su atsipirkimais, o galiausiai visą vasarą ir ateinančius metus sunkiai dirbęs prie „Sit&Go“ žaidimų nusprendžiau prijungti ir daugiastalius turnyrus, kuriuos žaidžiu iki šiol. Dar dabar puikiai atsimenu savo pirmą laimėjimą, didesnį nei 1000 dolerių. Maniau, kad esu pasaulio valdovas. Mąsčiau maždaug taip – dabar jau laimėjau ir visada tiek laimėsiu. Daugiau niekada nepralošiu ir gyvensiu labai, labai gerai ir lengvai laimėdamas. Deja, niekas niekada nebūna taip lengva.
Kadangi dar lankiau mokyklą negalėjau skirti žaidimui tiek laiko kiek norėčiau, o skaudžiausia būdavo praleisti sekmadienius. Šiuo karjeros laikotarpiu buvau tiesiog juodadarbis „grinderis“ – žaidžiau kada galėjau ir kiek tik galėjau, maišydamas daugiastalius turnyrus su „Sit&Go“, žaisdamas milžinišką stalų kiekį (retkarčiais iki 30 stalų). Tam tikras pasikeitimas, posūkis žaidime įvyko, kai bandydamas patekti į didesnius „PokerStars“ organizuojamus turnyrus pastebėjau, koks silpnas žaidėjų srautas dalyvauja atrankiniuose turnyruose (satelituose). Nuo tada pradėjau žaisti nebe turnyrus + „Sit&Go“, bet turnyrus + satelitus. Rezultatai buvo įspūdingi. Per 2013 m. SCOOP (Pavasario pokerio čempionatą „PokerStars“ kambaryje) vien iš satelitų uždirbau apie 15 tūkst. dolerių. Iki pat mokyklos baigimo taip ir maišiau šias dvi žaidimo sritis, kol pagaliau galėjau skirti pokeriui visą laiką.
Perėjus iš „Sit&Go“ į daugiastalius turnyrus apmažėjo stalų skaičius, todėl rinkausi dar vieną pokerio kambarį, kuriame galėčiau žaisti kartu su „PokerStars“. Išbandžiau „888poker“ ir „PokerStars.fr“. Žaidėjų lygis buvo vienodai silpnas, tačiau platformos privalumais „PokerStars“ yra neaplenkiamas, todėl dėl daug geresnio dizaino, žaidimo lengvinimo funkcijų ir itin gilių turnyrų struktūrų pasirinkau prancūziškąją „PokerStars“ versiją. Ten reguliariai žaidžiu dar ir dabar.
Laikui bėgant vis labiau ir labiau atsirinkinėjau turnyrus, stengiausi žaisti tik geriausių struktūrų ir lengviausio žaidėjų lygio turnyrus, todėl iš žaidžiamų sąrašo išmetus daugumą turnyrų, nusprendžiau prisijungti ir dar vieną kambarį. Tačiau svarbiausia kovų arena išlieka „PokerStars“.
Tokia mano istorija – beveik 3 metai žaidimo patirties, tačiau šiek tiek apmaudu, kad dar tik nepilnus metus tam galiu skirti visą laiką, todėl tikiu, kad rezultatai tik gerės. Pasirinkau pokerio žaidėjo kelią ir šiuo metu apsistojau žaisdamas internete bei labai laukiu kada galėsiu daugiau paragauti gyvo žaidimo – juk liko tik vieneri metai! Kaip visada, komentaruose laukiu skaitytojų pasiūlymų kokia galėtų būti kito įrašo tema. Iki kitų kartų!
