Nacionalinėje sporto agentūroje (NSA) ketvirtadienį netrūko šventinių akimirkų, nes buvo apdovanoti pastaruoju metu medalių nusipelnę šalies sportininkai.
Mykolas Alekna ir treneris Mantas Jusis sulaukė simbolinių čekių už pasaulio lengvosios atletikos čempionate laimėtą sidabro medalį, krepšinio trijulių vyrai už Europos pirmenybių auksą, Brigita Virbalytė – už jai pagaliau atitekusią trečią vietą Europos čempionato ėjimo varžybose.
Tačiau pačiame NSA biure prieš Neries upės tvyro nerimo ir nežinios nuotaikos.
Vietoj anksčiau gyvavusio Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prieš kelerius metus įsteigtoje NSA dirba kelios dešimtys specialistų, kurių pareiga užtikrinti Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) formuojamą sporto politiką ir sporto finansavimą.
Tačiau ŠMSM viceministras Giedrius Grybauskas neseniai pareiškė, kad NSA darbas netenkina, laukia pertvarka.
Šią savaitę NSA darbuotojus jau pasiekė neoficialios žinios iš Seimo, jog socialdemokratų stovykla patvirtino sprendimą sporto finansavimo svertus įduoti ne valstybės tarnautojams, o Nacionaline sporto tarybai.
Suprasti akimirksniu
- Kaip aiškina pati ŠMSM, Nacionalinė sporto taryba (NST) yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.
- Ji svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, Sporto rėmimo fondo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.
- Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į NST švietimo, mokslo ir sporto ministrės teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.
- Į paskutinį posėdį Nacionalinė sporto taryba rinkosi šių metų vasario mėnesį. Jame pateikti NST nariai: Raimundas Balčiūnaitis (Vilniaus universiteto kancleris), Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas), Vidas Bružas (Lietuvos sporto universiteto sporto ir partnerystės prorektorius), Donatas Gražulis (Mykolo Romerio universiteto Bendruomenės gerovės centro Sveikatingumo ir sporto skyriaus vadovas), Daina Gudzinevičiūtė (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė), Edvinas Kriūnas (Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas), Mindaugas Maldonis (Nacionalinės sportininkų asociacijos generalinis sekretorius), Karolis Ramoška (Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas), Algirdas Raslanas (Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas), Darius Šalūga (Lietuvos sporto federacijų sąjungos narys), Asta Šarkauskienė (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja), Algis Bronislovas Vasiliauskas (Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ Vykdomojo komiteto narys), Edis Urbanavičius (Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius), Simas Asačiovas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos majoras, Fizinio rengimo centro viršininkas), Jonas Okunis (Vytauto Didžiojo universiteto administracijos direktorius).
Po trumpos apdovanojimų ceremonijos, NSA vadovas Mindaugas Špokas atsakė į kelis žurnalistų klausimus.
– Ar su jumis vyksta politinis susidorojimas? – buvo paklaustas M.Špokas.
– Laikas parodys. Iš pradžių NSA buvo tai naikinamas, tai reorganizuojamas. Kai turėsime galutinį projektą, dokumentus, žinosime procesus Seime, bus aiškiau.
Dabar džiaugiamės, kad mūsų rezultatai aukščiausi, lygindami 2021 ir dabartinius rezultatus.
Kai kūrėmės 2021 metais, matėme nuogąstavimus, bet malonu, kad pokyčiai įvyko, lyginant 2021 ir 2024 metus rezultatai pagerėjo, federacijos prisitaikė, vadinasi sistema veikia. Ir žiemos olimpiečių ateinančią žiemą turėsime pirmą kartą net 17.
Aš visada „už“, jei keistume sistemą į geresnę, galime diskutuoti, tobulinti. Bet jeigu keičiame veikiančią sistemą – tai jau klaustukas. Verslo ir valstybės įstaigos nedaro perversmų, jei yra rezultatai. Pernai girdėjome federacijų prašymą, kad artimiausius ketverius metus sistemos ir rodikliai nesikeistų. Dabar sakoma, kad bus reforma, bet aukštojo meistriškumo sporto tai nepalies. Tada klausimas – kam tai daroma? Fizinio aktyvumo pinigų įsiveiklinimui? O gal kažkas nori juos įsisavinti?
– Kokius girdite ministerijos argumentus?
– Turėjome tik vieną susitikimą prieš dvi savaites. Malonu, kad per aštuonis mėnesius pirmą kartą išdrįso atvykti (G.Grybauskas) ir mano kolegoms pasakė, kad nuo sausio 1 dienos agentūros neliks. Motyvacijos žmonėms tai nesuteikia, nors darbai vyksta, visi aprašai vykdomi, laukia aukštojo meistriškumo pinigų dalybos. Nesinori suirutės.
Dabar jau girdime, kad nuo 2026 m. liepos 1 dienos (NSA nebeliks). Bet turbūt reiktų komunikuoti, kai yra sprendimas ir poįstatyminiai aktai. Didžiausia žala padaryta žmonėms, kurie dirba. Bet turime tęsti darbus. Dabar turime penkis skyrius, o po pokalbio su ministerija išgirdome, kad „niekas nesikeičia, bet liks tik du skyriai“. Tad pokyčiai dideli.
Kai girdime, kad vyksta užkulisiniai dalykai, tai nėra solidu.
– O kas vyksta užkulisiuose?
– Kalbama, jog federacijoms buvo pasakyta, kad aukštojo sporto sistema nesikeis. Tada kam daromas perversmas?
2021 metais, kai dar dirbau krepšinio federacijoje, akcentas buvo tas, kad nėra sportinių rezultatų. Pamename, kad 2021 metais olimpinėse žaidynėse tik Laura Asadauskaitė laimėjo medalį, o kaimynai pasirodė geriau. Dabar 2024 m. mes laimėjome 4 medalius.
Turime kompetencijas pasakyti, kas veikia ir kas neveikia. Manau, kad mes turėtume telktis į rezultatus. Mes turime ir motyvacinę sistemą, pakankamai aukštas premijas ir rentas.
Esame suteikę federacijoms veikimo autonomiją. Tai yra europinio modelio esmė, kad federacijos galėtų vykdyti savo sporto šakos plėtrą. Federacijos geriausiai ir žino, ko joms reikia, kaip reikia dėliotis.
Valstybė pirmą kartą skyrė 2 mln. eurų fizinio aktyvumo programai per federacijas, atsirado talentų programa, kuri irgi pridėjo apie 2 mln. Tad didžiosios federacijos gavo maždaug po 119 tūkst. eurų naujų talentų skatinimui. Kitoms federacijoms tokiai pritraukti naujus sportininkus skatinančiai programai teko po 40-70 tūkst. eurų. Tai pinigai, kuriais federacijos džiaugiasi, žino, kaip juos pritaikyti.
Aukštojo meistriškumo sportui skirtas biudžetas dabar jau yra 34 mln. eurų. Nuo 2019 iki 2024 metų sporto finansavimas išaugo beveik 79 proc. Tad norėčiau, jei bus geresnė sistema, pažiūrėti, ar bus didesni pinigai po ketverių metų.
Kartais būna ir taip: paralimpiečiams pinigai išaugo, bet rezultatai suprastėjo gana ženkliai. Klausimas, ar viską vienodai taikome ir žiūrime ką daryti? Nes pinigai skirti Lietuvos atstovavimui.
Per HEPA konferenciją Kaune Europos komisijos atstovas įvardino, kaip taikyti europietišką modelį. Tam svarbūs trys dalykai.
Lietuva dabar dirba pagal prancūzišką-europietišką modelį, kurį turime kaip tobulinti. Antra – traumų prevencija ir fizinio aktyvumo skatinimas per klubus ir federacijas. Trečia – sporto diplomatija.
Jei uždarome NSA ir kompetencijų centrą, nebeturėsime traumų prevencijos sistemos, neturime sporto diplomatijos. Taip išeina, kad kažkas šitas funkcijas turėtų perimti. Klausimas ir dėl modelio. Jei mes dirbame prancūzišku modeliu, tai kokia bus nauja sistema? Aš kol kas neišgirdau kokį europietišką sistemos modelį nori taikyti dabartinės reformos kūrėjai.
Ministrė turi svertus koreguoti visus aprašus, o mes šiai dienai esame vykdytojai, o ne kūrėjai.
Aš girdėjau, kad mus pavadina „vienasmeniu organu“, bet pas mus vienasmeninių sprendimų nėra ir negali būti pagal aprašą. Turime penkis skyrius, kurie pagal aprašus teikia ekspertines išvadas. Vadovas pasirašo tik galutinį sprendimą.
– Kas galėtų gauti daugiausiai naudos iš vėl daromos reformos? Lietuvos tautinis olimpinis komitetas?
– Kažkas toje sistemoje yra nepatenkinti. Gal keistai skamba dabartiname fone, bet mačiau kaip šalies kultūrininkai reaguoja, kai reformos nėra derinama su jais, kokios kyla demonstracijos.
Matau ir sporto bendruomenę, kuriai trūksta tos valios, nes visi galvoja „kažkaip išgyvensime“, „kažkas vėl pykstasi“.
Matau, kad kai kurioms sporto šakoms gresia iškritimas iš strateginių sporto šakų sąrašo, nes nepatekimas į dvi olimpines žaidynes tai sukelia (vėliau M.Špokas patikslino, kad kalbėjo apie Lietuvos bokso federaciją, kurios vadovas Darius Šalūga vadovauja ir Lietuvos sporto federacijų sąjungai bei yra LTOK viceprezidentas). Tie žmonės ieško būdų, kaip padaryti, kad finansiniai šaltiniai būtų geri nieko nedarant, nepasiekiant rezultatų.
Kita pusė, kurią paminėjote (LTOK) matyt turi kažkokių nostalgijų. Kitų šalių, tarp jų ir Prancūzijos, kurioje suspindėjo Dominika Banevič (Paryžiaus olimpinėse žaidynėse) atstovai sakė, kad Lietuva turi didžiuotis tuo, kad nuo vieno medalio 2021 metais pakilome iki keturių medalių 2024 metais. Dar pridūriau, kad 1-8 vietų irgi padaugėjo beveik dvigubai.
Bet Daina (LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė), regis, sakė, kad mes vis tiek pasirodėme prastai.
Jei vertiname rodikliai, tai kaip prastai? Kiek medalių turėjome laimėti? Koks buvo tikslas? Pasakysiu paprastai – mūsų trumpalaikis tikslas buvo du medaliai, ilgalaikis – keturi. Tiek planavome 2028 metais Los Andžele. Įsivaizduoju, kad tai pakartoti 2028 metais bus sunku, nes amerikiečiai, kaip 2024 metais prancūzai, labai stipriai rengiasi, svies dar didesnius pajėgumus.
Dabar mūsų sistema depolitizuota. Aš girdžiu, kad dabar norima politizuoti, tai yra skirti (sporto pinigų paskirstytojus).
Pats turiu kontraktą penkeriems metams, jis baigiasi 2027 metais. Rotacijos principas yra gražiai aprašytas.
Prancūzai 2017 metais atskyrė sportą nuo politikos, sukūrė nepriklausomą organizaciją su labai rimtais aprašais. Analogiški aprašai veikia ir pas mus, o NSA yra jų vykdytojai. Esame įstatymų vykdomo prievaizdai.
Džiaugiuosi, kad federacijų profesionalumas pastaruosius porą metų išaugo, nėra sunkumų bendrauti. Gal tik Dainą Gudzinevičiūtę (LTOK prezidentę) pas save matėme vos sykį per NSA atidarymą, o vėliau, nors buvo kviečiama, su ja nebesimatėme. Bet džiaugiamės, kad Daina buvo atsiuntusi LTOK atstovus per planinius susirinkimus su federacijomis.
Mes ir ministerijoms teikėme siūlymus, deja, ne įvisus atsiliepta. Kartais ir federacijos sako, kad bendravimo per aštuonis pastaruosius mėnesius su ministerija trūko. Mūsų pastarasis susitikimas ministerijoje buvo praėjusį lapkritį, kai pirmininkaujant Romui Vitkauskui buvo nuspręsta, kad ketveriems metams, iki pat kitų olimpinių žaidynių, mūsų sporto sistema neturėtų keistis. Galimi tik pavieniai pakitimai.
Atėjus naujai valdžiai, nė vieno susitikimo nebuvo. Kiek girdėjome šiandien irgi vyko susitikimai su federacijomis, bet mes vėl nebuvome pakviesti. Gal mes ir vykdytojai, gal mums nereikia dalyvauti, bet vis tiek norisi girdėti iš pirmųjų lūpų problemas, kaip galėtume padėti jas spręsti.
Pats esu baigęs Liono universitetą 2004 metais, būtent sporto organizacijų valdymą, o man dėstęs profesorius yra parašęs geriausias knygas apie sporto organizacijų valdymo modelius. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius trejus metus sugebėjome pritaikyti prancūzišką modelį, deja, jis kažkam kažkuo netiko.
