Pailsėjęs, sausais rūbais, bet dar jaučiantis abiejų blauzdų skausmą Mykolas Alekna ketvirtadienį mynė Nacionalinės sporto agentūros slenkstį.
Vilniuje 22 metų disko metikas buvo apdovanotas už pasiekimą pasaulio lengvosios atletikos čempionate Tokijuje praėjusį sekmadienį.
Tądien Japonijos sostinę užpylęs lietus disko metimų sektorių pavertė savotiška čiuožykla, kurioje geriausiai išsilaikė auksą paskutiniu metimu išplėšęs švedas Danielis Stahlis (70 m 47 cm).
M.Alekna šlapiame sektoriuje patyrė blauzdų spazmus, bet iškovojo sidabrą (67 m 84 cm). Andrius Gudžius Tokijuje užėmė šeštą vietą, Martynas Alekna – septintą.
Už sidabrinį pasiekimą iš varžybų organizatorių „World Athletics“ M.Aleknai atiteks 35 tūkst. JAV dolerių (beveik beveik 30 tūkst. eurų).
Dar 26 740 eurų premija pasaulio vicečempionas apdovanotas mūsų valstybės, įstatymų numatyta tvarka.
Simbolinis čekis įteiktas Nacionalinėje sporto agentūroje, kur M.Alekna stabtelėjo prisiminti dramatiškos kovos Tokijuje aplinkybes ir pasidalinti ateities planais.
– Mykolai, kaip sugulė disko metimų finalo mintys, galbūt peržiūrėjote ir metimų vaizdo įrašą?
– Peržiūrėjau kelis metimus. Aišku, tie metimai nėra labai įspūdingi. Bet ir sąlygos buvo sunkios. Yra kaip yra, nieko nebepakeisiu. Nesakyčiau, kad esu nuliūdęs, tiesiog norėjosi aukso. Šįsyk nepavyko, bet ateitis dar laukia ilga.
– Ką jūsų tėtis sakė?
– Pasveikino. Jis suprato, kad sąlygos buvo sudėtingos, daugiau patarti dar nedrįso (šypsosi).
– Varžovai minėjo, kad medalius laimėjo visi trys disko metikai, kurie avėjo tokius pačius batus („Nike“). Kai kurie kiti bandė keisti apavą, kai kurie išbandė net tris variantus. Jums nebuvo tokių minčių?
– Nelabai ir turėjau į ką keisti. Turėjau dvi poras to paties modelio.
Jau mano pirmas metimas buvo per lietų, dar prieš ilgąją pertrauką. Pajaučiau, kad batai neslysta, jei ramiai metu. Kažkaip buvau užtikrintas, kad nebus problemų – negriūsiu ant žemės. Aišku, metimai jau buvo netokie, nes teko mesti prisisaugant, bet jaučiau, kad yra sukibimas.
– Kilo diskusijų dėl sektoriaus suvienodinimo, nes Tokijuje jis tarsi labiau slidesnis nei daugumoje Europos stadionų, kai iškrenta lietus.
– Jie iš tiesų skiriasi, tikiuosi, kad prie tokio sprendimo bus prieita. Nesu pernelyg įsigilinęs, bet sportininkams taip būtų geriau.
– Švedai stebėjosi, kad pradėjus lyti varžybų rengėjai rengė sportininkų balsavimą dėl kelių variantų. Jei tokia situacija vėl kada nors nutiktų, ar norėtumėte, kad tai spręstų atletai, ar tai turėtų daryti organizatoriai bei teisėjai, būtų aiškios taisyklės?
– Kaip suprantu, nėra buvę tokių situacijų. Patys teisėjai nežinojo, kaip reaguoti. Aišku, jie surengė balsavimą, bet galiausiai vis tiek buvo aišku, kad kito varianto nėra – turime tęsti varžybas tą pačią dieną. Nors prabalsavome, man regis, tas balsas nieko ir nelėmė, nes paskui pasakė, kad į kitą dieną varžybų perkelti negalima.
– Ar tokie pavieniai atvejai gali lemti pasirengimo pokyčius? Pavyzdžiui, D.Stahlis minėjo, kad jam padėjo tai, kad dažnai treniravosi per lietų.
– Sporte visada kažkiek lemia sėkmė. Bet negali nuolat treniruotis per lietų. Stahliui taip pasisekė, treniravosi per lietų ir varžybos įvyko per lietų. Jis pats sakė, kad jam dar geriau, kai lyja. Tačiau taip įvyko vieną kartą, o kaskart gali nutikti kitaip.
– Ar įmanoma labiau paruošti avalynę?
– Nemanau, kad imčiau daugiau batų. Manieji buvo geri, varžybos parodė, kad galiu ir per tokias sąlygas varžytis. Gal kiti sportininkai padarys kitokias išvadas.
– Kokie jūsų santykiai su Stahliu?
– Gerai sutariame. Jis labai draugiškas, palaikantis. Stahlis tikrai nuostabus žmogus.
– Po penktojo metimo sektorių palikote šlubčiodamas. Kaip dabar sveikata?
– Dar truputį skauda blauzdas. Kai dėl lietaus įvyko ilgoji pertrauka, paskui dar darant apšilimą abi blauzdas užtraukė.
Buvo diskomforto, po penktojo bandymo dar labiau suskaudo, bet viskas bus normaliai.
– Savaitgalį jums sueis 23-eji metai. Kaip planuojate švęsti gimtadienį?
– Su šeima paminėsime tyliai ramiai.
– Ar jau žinote, ką nuveiksite su pelnytomis premijomis? Gal kokią brangią mašiną pirksite, ar ką?
– Taip, visas mašinas iš eilės (šypteli).
Iš tiesų – nežinau. Į taupyklę.
– Investuojate?
– Taip, investuoju.
– Kaip praėjo kelios pastarosios dienos Lietuvoje?
– Spėjau išsimiegoti, pailsėti. Būsiu Lietuvoje iki sekmadienio, kai išskrisiu į studijas JAV.
– Priminkite, kas ten laukia?
– Paskutiniai metai ten, naujas universitetas, viskas bus nauja, nors ir žinau, kokios bus sąlygos.
Suprasti akimirksniu
- Pastaruosius ketverius metus Berklyje, Kalifornijoje, studijavęs ir sportavęs disko metikas vasarą pasirašė sutartį su Oregono universiteto komanda.
- JAV mieste Judžine, kur yra vykęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, M.Alekna gyvens bent metus.
– Ar jau aiškesnė mokslų kryptis?
– Taip, studijuosiu magistro studijas ne pelno siekiančių organizacijų vadybą.
– Kokie tikslai nusimato jau kitą sezoną?
– Dar negalvojau, bet bus Europos čempionatas, norisi laimėti, ir universitetų (NCAA) pirmenybes. Paskutiniai metai (studijų), nebėra ko laukti.
– Pradėsite penktuosius metus JAV. Ar gali būti, kad ten įleisite šaknis?
– Ne, planuoju grįžti. Būna, kad planai pasikeičia, bet bent jau dabar planuoju, kad grįšiu į Lietuvą, treniruosiuosi čia, Vilniuje.
Apdovanoti ir kiti
Ketvirtadienio popietę Nacionalinėje agentūroje apdovanoti ir kiti sportininkai bei treneriai.
Ne visi jie dalyvavo, bet visi nusipelnė tokių premijų:
M.Aleknos treneris Mantas Jusis (13 370 eurų);
Europos čempionais tapę Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinės vyrai:
Treneris Dainius Novickas (12 350)
Treneris Algirdas Stuknys (9000)
Krepšininkas Aurelijus Pukelis (6464)
Krepšininkas Evaldas Džiaugys (4962)
Krepšininkas Ignas Vaitkus (4962)
Krepšininkas Marijus Užupis (4962)
Apdovanota ir 2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionato bronzos medalio laimėtoja pripažinta ėjikė Brigita Virbalytė, kuri finišavo ketvirta, bet praėjusį mėnesį oficialiai pakelta į trečią vietą dėl antrą vietą užėmusios varžovės dopingo diskvalifikacijos.
Sportinę karjerą jau baigusiai Brigitai atitenka 8050 eurų, jos treneriui Brentui Vallance'ui – 4025 eurai.
„Ašarų buvo daug, dar nuo pirmosios žinios 2020 metais. Verkiau ir šį pavasarį (čekė Anežka Drahotova buvo oficialiai diskvalifikuota, jos rezultatai, tarp jų ir 2018 metų Europos čempionate užimta antroji vieta – anuliuoti).
Ašarų buvo daug, nes tai neeilinis pasiekimas man, per karjerą nesu laimėjusi daugiau tokios vertės medalių, – sakė B.Virbalytė. – Dabar jau galiu džiaugtis valstybės premija ir medalio laukimu. Kelias buvo ilgas ir duobėtas, vienu metu buvau praradusi viltį, o dabar džiaugiuosi, kad pabaiga bus, tik nežinau, kada medalis atkeliaus“.
