„Lietuva yra viena iš stipriausių penkiakovės valstybių, – Kaune antradienį surengtą spaudos konferenciją nuo pagyrų pradėjo naujasis Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) prezidentas Robas Stullas.
– Pradedame olimpinį ciklą, o mūsų sportas atsinaujino. Verčiame naują puslapį šio tradicinio ir istorinio sporto istorijoje. Norime parodyti pasauliui, kokie lankstūs ir prisitaikantys mes esame. Taip pat ir įdomūs. Aš, kaip amerikietis, žinau, kas yra NBA ir kokias puikias arenas ši lyga turi. „Žalgirio“ arena tikrai nenusileidžia. Manau, kad čia bus surengtas puikus šou.“
Bėgimas vyks arenoje
„Tokio čempionato – olimpinės sporto šakos planetos pirmenybių – Lietuvoje dar nėra buvę. Mes pirmieji. Tai – didelis svoris ant pečių ir mes jį nešame. Turime patirties ir žinome, kad techninę dalį mes visada padarome gerai. Esame labai dėkingi už šį pasitikėjimą. Kur daugiau, jei ne Kaune? Didžiausia arena, „Žalgirio“ namai, geriausia atmosfera“, – emocingai žodį perėmė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentas Aistis Baronas.
„Manau, kad ir žiūrovų įsitraukimas bus labai stiprus. Kalbame apie „Žalgirio“ areną, tad nepamirškime ir „Žalgirio“ gerbėjų. Padirbėsime, kad jie atvyktų ir turėtų puikų renginį. Man, kaip neseniai baigusiam karjerą sportininkui, labai svarbu, kad mūsų sportininkai turės pasaulio čempionatą Kaune. Išskirtinėmis sąlygomis, išskirtinėje arenoje ir mieste. Dar pats pametu, kaip 2017 m. Vilniuje, Vingio parke, vyko pasaulio taurės finalas, o dabar pakilome dar laipteliu aukščiau ir turime didžiausią įmanomą renginį be olimpinių žaidynių“, – pildė LŠPF gen. sekretorius Justinas Kinderis, 2013 m. tapęs ir pasaulio čempionu.
„Esu dalyvavęs visuose čempionatuose nuo 2002-ųjų ir atsimenu tik vieną, kuris vyko arenoje. Nenoriu jo minėti, nes jis vyko Rusijoje. Nemanau, kad tai – geras atskaitos taškas. Toks modelis – penkiakovė uždarose arenose – prasideda dabar. Ką tik, prieš savaitę, vykęs pasaulio taurės etapas Budapešte taip pat buvo surengtas arenoje“, – papildė J.Kinderis.
„Man pačiai labai smalsu, kaip viskas vyks, – teigė „Žalgirio“ arenos direktorė Radvilė Krušinskienė. – Turime areną unikalioje vietoje, saloje. Šalia – baseinas. Dėl to ir pasirinko mus, nes viskas labai patogu.“
„Džiaugiamės, kad vis daugiau sporto šakų atkeliauja į Kauną. Tai yra įvertinimas to, ką Kaunas šiandien turi ir ką toliau stato. „Žalgirio“ arena yra visos Respublikos, Baltijos šalių ir Europos pasididžiavimas, – pasigyrė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
– Turime ir stadioną, ir olimpinių standartų baseiną. Netrukus atidarysime europinių standartų lengvosios atletikos maniežą. Pasibaigus krepšinio sezonui, visi nekantriai pradėsime laukti šio čempionato ir neabejoju, kad miestas su tuo susitvarkys.“
Pirmas čempionatas be žirgų
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl penkiakovė keliasi į arenas – jojimo rungtį keičiantis kliūčių ruožas.
„Pasaulio čempionatas yra svarbiausios varžybos metuose. Šįkart jos vyks Lietuvoje, namų aplinkoje – dėl to atsakomybė bus dar didesnė. Bet namų sienos padeda, padės ir žiūrovų palaikymas. Manau, bus tiesiog nuostabu“, – teigė Lietuvos čempionė Elzbieta Adomaitytė.
Jai pritarė Jonas Kalaminskas, vienas geriausių pasaulio penkiakovininkų naujoje kliūčių ruožo rungtyje: „Nemanau, kad jausiu spaudimą. Pastebėjau, kad kuo daugiau žmonių, tuo man labiau sekasi.“
Iš Druskininkų – į Kauną
Pasaulio čempionatas Lietuvoje vyks rugpjūčio 27–31 dienomis. Kodėl iki varžybų likus vos 4 mėnesiams, priimtas sprendimas jį kelti į Kauną?
„Pirminis planas buvo Druskininkai, bet susidūrėme su tam tikrais techniniais sprendimais, kuriuos ten sunku įgyvendinti. Pašnekėjome su Kaunu, nes seniai turėjome svajonę surengti čempionatą „Žalgirio“ arenoje. Aišku, laukia kitokie techniniai iššūkiai, bet žiūrovai galės išvysti daugiau rungčių toje pačioje vietoje. Visas, išskyrus plaukimą. Taip, galėtų būti ir surenkamas baseinas, bet nėra tiek vietos ir kaštai labai dideli. Juolab, kad baseinas yra čia pat, minutės atstumu“, – aiškino A.Baronas.
„Druskininkuose esame šiek tiek suvaržyti dėl apšvietimo, dėl renginio laiko, nes mūsų renginys vyksta tamsoje ir atrodo daug patraukliau. Planavome varžybas Druskininkuose 9 val. vakaro, o tai sukėlė daug iššūkių“, – pildė J.Kinderis.
Rusų ir baltarusių nebus
Šiuolaikinės penkiakovės varžybose dalyvauja ir sportininkai iš agresorių šalių – Rusijos ir Ukrainos, bet šių pirmenybių organizatoriai užtikrina, kad rusų bei baltarusių Kaune nebus net ir po neutralia vėliava.
„Mūsų pozicija yra aiški ir nekintanti. Rusų ir baltarusių nebus. Po jokia vėliava, net ir po neutralia, – tvirtai rėžė J.Kinderis. – Prezidentas ką tik patvirtino, kas sprendimas yra mūsų. Mes, esame pasakę, kad kitu atveju tiesiog atšauktume renginį. Negali būti jokių išimčių. Visi mato, kad karas tęsiasi.“
Tiesa, šalia sėdėjęs UIPM vadovas R.Stullas nebuvo toks kategoriškas: „Neturiu krištolo rutulio, negaliu numatyti ateities. Jeigu galėčiau, dabar būčiau ne čia, o Las Vegase (juokiasi). Esu naujas UIPM prezidentas. Laikysimės Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) direkcijų ir vietinių Lietuvos įstatymų. Tokia yra mūsų pozicija šiandien.“
Kaina – daugiau nei pusė milijono
Surengti tokias pirmenybes kainuos daugiau nei pusę milijono eurų.
„Net neabejoju, kad tai bus vienas geriausių šiuolaikinės penkiakovės čempionatų istorijoje, – vylėsi A.Baronas. – Preliminariais skaičiavimais, jį surengti kainuos apie 500–600 tūkst. eurų.“
„Daugiau nei 50 proc. sumos skirs valstybė, – tikslino J.Kinderis. – Nemaža dalimi prisidės ir UIPM, akreditacijų mokesčiai, rėmėjai, savivaldybė, bilietai. Jų prekyba prasidės rytoj 10 val. ryto. Paskubėkite, nes gerų vietų nėra daug.“
Pasikeitę lyderiai
Dar praėjusiais metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė Laura Asadauskaitė ir Gintarė Venčkauskaitė, bet šiuolaikinės penkiakovės veidai Lietuvoje ryškiai keičiasi.
41-erių L.Asadauskaitė baigė karjerą, o 32-ejų G.Venčkauskaitė laukiasi trečiosios atžalos.
„Planuojame, kad mažiausiai du mūsų sportininkai pateks į finalą. Vienas vyras ir viena moteris“, – tikėjosi J.Kinderis.
Po Paryžiaus olimpinių žaidynių jojimo rungtį pakeitus kliūčių ruožu, nuspėti lyderius dabar – itin sunku.
„Kliūčių ruožas– pati dinamiškiausia rungtis. Labai patraukli žiūrovui tiek stebint gyvai, tiek ekranuose. Mano pačio širdis būna kulnuose, akys – pilnos ašarų, esu labai emocionalus. Labai įdomi ir dinamiška rungtis, o nuo šių metų – ir labai daug lemianti“, – dėstė A.Baronas.
„Nemeluosiu, perėjimas nuo žirgų į kliūčių ruožą man pačiai yra sudėtingas. Jojimas – ne tokia fiziška rungtis. Nėra lengva persiorientuoti į visiškai kitą sporto šaką. Kliūčių ruožui reikia tvirto kūno, daug treniruočių, reikia laiko. Viskas nauja, tad esame paieškose, kaip treniruotis, kad pasiektume geriausių rezultatų“, – atviravo E.Adomaitytė.
„Turime labai didelių lūkesčių, net ir labai puikią komandą. Tikiu, kad Lietuva išpildys lūkesčius. Jūsų šalis išaugino daugybę penkiakovės čempionų. Asadauskaitė, Zadneprovskis, Kinderis, Venčkauskaitė... – vardino UIPM prezidentas R.Stullas. – Tikimės, kad prie jų prisijungs ir Adomaitytė su Kalaminsku.“









