Praėjusią savaitę, prieš paskelbiant apie olimpinių žaidynių perkėlimą, naujų koronaviruso atvejų Tokijuje per dieną buvo ne daugiau nei 16.
Visgi netrukus šie skaičiai gerokai šoktelėjo aukštyn – jau kitą dieną po sprendimo priėmimo jie siekė 41, o praėjusį šeštadienį – rekordinius 63 naujus atvejus.
Toks staigus šuolis privertė Tokijo merą imtis staigių sprendimų – praėjusią savaitę jis patarė miesto gyventojams likti namuose bent iki balandžio vidurio bei įspėjo, kad dar staigesnis viruso plitimas gali sąlygoti visišką miesto uždarymą.
Tokie teiginiai iš karto po to, kai buvo nukeltos olimpinės žaidynės, sukėlė daugybė klausimų ne tik eiliniams Japonijos piliečiams, bet ir šalies parlamento nariams.
Įtariama, kad koronaviruso atvejų skaičius didžiuliu greičiu ėmė kilti dėl to, jog už tai atsakingi asmenys nebeturi pagrindo jų nuslėpti.
„Tam, kad būtų sudarytas įspūdis, jog miestas puikiai susidoroja su koronavirusu, Tokijas vengė priimti griežtus sprendimus ir padarė viską, kad užsikrėtusiųjų skaičius būtų kuo mažesnis, – pareiškė buvęs šalies premjeras Yukio Hatoyama. – Kol jie laukė, koronavirusas plito. Jam (Tokijo merui – red. past.) svarbiausios buvo olimpinės žaidynės, o ne Tokijo gyventojai.“
Nerimą dar šeštadienį išreiškė ir dabartinis premjeras Shinzo Abe, pareiškęs, kad „Japonija yra ant didelio atvejų šuolio ribos, kadangi tampa itin sudėtinga susekti, iš kur tie atvejai atsiranda“.
Tiesa, šalies sveikatos ministras Katsunobu Kato tvirtina, kad tarp olimpinių žaidynių nukėlimo ir patvirtintų koronaviruso atvejų augimo nėra „absoliučiai jokio ryšio“.
Iki pirmadienio Japonijoje buvo patvirtinti 2 578 užsikrėtimo koronavirusu atvejai bei 64 mirtys nuo COVID-19.
Primename, kad šių metų liepos 24-ąją turėjusios prasidėti olimpinės žaidynės nukeltos į 2021 m. bei vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.
