Sekite 15min Google
Ginklų sudėti paraatletė neketino ir vis galvojo apie nesuvestas sąskaitas. Po pastarojo nesėkmingo bandymo praėjus trejiems metams, maratonininkė vėl grįžo į Frankfurtą ir pagaliau pasiekė finišą. „Įveikiau jį ir į Frankfurto maratoną daugiau neplanuoju grįžti“, – šypsodamasi sako A. Garunkšnytė.
Kartu su gidu Linu Mikalainiu bėganti A. Garunkšnytė mato mažiau nei 5 proc. ir varžosi T12 klasėje. Vokietijoje atstumą ji įveikė per 3 val. 11 min. 49 sek.
„Frankfurto maratonas man yra žiaurus nuotykis. Niekada jis lengvai nepasidavė. Frankfurte bėgu ketvirtą kartą, pirmieji trys kartai buvo labai blogi. Tik ketvirtą kartą pavyko jį įveikti. Aišku, rezultatas tikrai mūsų nedžiugina. Tikėjomės, kad jis bus geresnis, bet svarbiausia, kad pagaliau įveikėme Frankfurto maratoną be jokių nuotykių“, – teigia paraatletė.
Pirmą kartą Frankfurte savo jėgas A. Garunkšnytė išmėgino 2017 m. Tuomet ji dar treniravosi su Linu Balsiu. Pasak sportininkės, debiutinis Frankfurto maratonas jai buvo labai nesėkmingas. 2022 ir 2023 m. lengvaatletė šiame maratone jau bėgo su gidu L. Mikalainiu ir jau dirbo su treneriu Jonu Žakaičiu.
„Pirmųjų dviejų bandymų rezultatas buvo apie 3 val. 38 min. – tai yra siaubas. Dabartinis laikas – didelė pažanga Frankfurtui. Po finišo kalbėjome su Linu ir prisiminėme 2022 m. Frankfurte. Tai buvo visiška kančia. Mes pykomės, nenorėjau bėgti, o Linas norėjo, kad atlikčiau darbą iki galo. Kitaip tariant, aš kovojau su juo, o jis kovojo su manimi. Buvo žiauriai tragiška. 2023 m. prabėgome gal 1,5 km, man suskaudo koją ir baigėsi mūsų maratonas. Dabar kartu su Linu į Frankfurto maratoną grįžome po trejų metų ir pagaliau jį įveikėme. Dar pavasarį pasakiau, kad noriu į Frankfurtą, nes man reikia revanšo. Esu laiminga, kad pagaliau jį „nulaužiau“, – prisiminimais dalijosi A. Garunkšnytė.
Maratonininkė pasakojo, jog oro sąlygos Vokietijoje tikrai nebuvo pačios geriausios. Maratoną teko pradėti lyjant stipriam lietui, vėliau orai keitėsi. Tačiau, pasak sportininkės, apskritai maratono atmosfera buvo visai smagi.
„Įveikus pusę maratono, labai norėjau kuo greičiau grįžti į miestą, nes ten labai šauni atmosfera. Bėgant jautėme palaikymą ir girdėjome šūksnius „Šaunuoliai“. Maratonas tikrai buvo smagus, emocijos bėgimo metu užplūsdavo įvairios. Fiziškai jaučiau viską, jaučiau visą kūną (juokiasi). Todėl ypač džiaugiuosi vienu dalyku – kai pajaučiu, jog man yra sunku, nebenoriu visko mesti, o noriu padaryti darbą iki galo. Dirbu su sporto psichoterapeute ir kalbame apie tai, jog darbą būtinai reikia atlikti iki galo. Tad mane labai džiugina, jog ir patirdama skirtingas emocijas vis tiek dirbu iki galo. Labai smagu ir tai, kad mes su Linu dirbame kaip tikra komanda. Jis mane jaučia, aš jį girdžiu. Jis ramiai man padeda sugrįžti, jei pametu tempą. Smagu, jog jaučiasi komandinis darbas. Jis visada saugo nuo įvairiausių kliūčių. Turime tokią gražią tradiciją – nuo 41 km iki pat finišo bėgame už mūsų trenerį J. Žakaitį. Jis labai mane įkvepia. Šiame maratone išbandėme viską, kas tik įmanoma, kad tik atliktume darbą iki galo“, – teigia A. Garunkšnytė.
Pagrindinis pasiruošimas Frankfurto maratonui vyko Ispanijoje, Siera Nevados kalnuose. Ten sportininkė praleido keturias savaites.
„Šis pasirengimas buvo visiškai kitoks. Kai treniruojiesi kalnuose, negali bėgti taip, kaip norėtum, nes kalnai nuolat primena, kur tu esi – ten yra retesnis oras, aukštis, o pastarąjį kūnas tikrai pajunta. Taigi pirmą kartą važiavau į maratoną absoliučiai nežinodama, kaip bėgsiu. Nebuvau nusistačiusi kažkokio specialaus tempo, nors įprastai važiuodama jau žinau, kokiu greičiu bėgsiu. Šį kartą važiavome su mintimi, kad galime pabandyti, nes esame pasiruošę, bet nežinome, kaip iš tikrųjų viskas pasibaigs“, – priduria lengvaatletė.
Paklausta, ar ateityje dar planuoja grįžti į Frankfurtą, A. Garunkšnytė atsakė neigiamai, tačiau su šypsena.
„Dabar sakau, jog į Frankfurto maratoną neplanuoju grįžtu. Galbūt jau užtenka. Kaip sakoma, nereikia tampyti liūtui už ūsų, kad paskui dar kokių netikėtumų ten nenutiktų. Ruošdamasi šiam maratonui, nerimavau, galvojau, kaip seksis, nes žinojau, ką iki šiol patyriau maratonuose. Tad šį kartą pasirengimas buvo emociškai kiek sudėtingesnis. Gerbiu šį maratoną ir žinau, kada reikia pasitraukti“, – atvirauja A. Garunkšnytė.
Šią savaitę maratonininkė tikrai ilsėsis. Po to susitiks su treneriu ir dėliosis tolimesnius planus.
„Galvosime, kur galėtume startuoti kitais metais. Beje, Frankfurte išmokau dar vieną svarbią pamoką. Kai ruošiuosi maratonui, visada noriu bėgti tobulai, gerinti rezultatus, bet po šio maratono pagaliau suvokiau, kad kartais blogesni rezultatai irgi yra gerai, nes jie primena, jog nuolat negali būti geriausias. Reikia išmokti priimti ir prastesnį rezultatą. Kitu atveju emociškai gali būti labai blogai“, – sako A. Garunkšnytė.
Primename, jog vasarį sezoną paraatletė pradėjo pakartodama geriausią asmeninį rezultatą. Tuomet Sevilijos maratone ji finišavo per 3 val. 6 min. 47 sek. ir beveik 12 min. pagerino Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse pasiektą laiką. Paryžiuje maratonininkė užėmė šeštąją vietą.
Frankfurto maratone dalyvavo ir dar du Lietuvos paraatletai. Andrejus Konorevas 42 km 195 m įveikė per 3 val. 9 min. 11 sek., o asmeninį rekordą pasiekęs Arnoldas Januškevičius finišavo per 3 val. 10 min. 54 sek.
